(HIPOTEZĖ) Istorijos virsmas taip sudėliojo, susuko mūsų krašto istoriją, kad jos pagrindinius pažinimo kelio patvirtinimo ženklus surandi čia mieste prie Neries, Vilniuje, žvelgdamas į daugybę bažnyčių ir cerkvių, taip pat mūsų krašto didikų rūmus, taip pat archyvų
Pietų Afrikos krikščionių bendruomenes sukrėtė pastarųjų dienų žinios apie keturių dvasininkų smurtines mirtis. Kun. Williamas Banda, misionierius iš Zambijos, vadovavo Rožinio maldai prieš Mišias. Atėjęs į šventovę bendruomenei nepažįstamas vyriškis palydėjo kunigą į zakristiją ir šovė jam į smilkinį. Atsigręžęs
Jei paklausite manęs, kas yra malda, atsakysiu: pirmiausia malda – tai laikas, skirtas Dievui. Kalbu ne apie laiko kiekybę, bet vidinę žmogaus intenciją skirti laiko buvimui su Dievu, su artimu, su pačiu savimi. Gyvenime būna tokių akimirkų, kai laikas tiesiog sustoja:
„Man patinka šv. Teresės Avilietės maldos apibrėžimas: „Malda yra ne kas kita, kaip draugystė, dažnas bendravimas vienumoje su Tuo, kuris, kaip žinome, mus myli“. Valandėlės praleidimas su žmogumi, kurį mes mylime ir kuris myli mus, duoda mums gero. Neatimkime iš
Šventasis Kazimierai, globok mūsų Lietuvą, pažadink jai šventų vadų, kurie, kaip tu kitados, vadovautų jai išmintimi, teisumu ir meile. Surink visus savo tėvynainius, brolius ir seseris, išblaškytus po platų pasaulį, kad jie tavo užtariami grįžtų, kaip tu grįžai iš svetimos
Šią gražią ir mums šventą laisvės dieną norisi prisiminti Jėzaus žodžius: „Drąsos! Tai aš. Nebijokite!“ (Mt 14, 27). Būtent tikėjimas gali tapti tvirtu pagrindu mums, kai aplinkui kylančios audros vis labiau siūbuoja mūsų kasdienybės valtis. Kai šiandien žvelgiame į Lietuvą
Šventojo Tėvo intencijos šiam mėnesiui: Melskimės, kad dėl Evangelijos visame pasaulyje gyvybe rizikuojantys krikščionys savo drąsa ir misionierišku uolumu įkvėptų Bažnyčią. Kovo 3 d. III GAVĖNIOS SEKMADIENIS 10 ir 12 val. Kovo 4 d. ŠV. KAZIMIERAS, LIETUVOS GLOBĖJAS 18 val.
Šių metų kovo 2 d. sukanka 150 metų nuo Lietuvos Tribunolo Vyriausio raštininko Antano Mykolo Paco mirties. „Vyriausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Raštininkas Antanas Mykolas Pacas, Jiezno, Kniažycų, Holovčino valdų Valdytojas, Baltojo ordino riteris, Gudijos ir Lietuvos bulavos pėstininkų pulkų pulkininkas,
Tuoj po Užgavėnių, sočiai prisivalgę blynų, pradėjome gavėnią – metą, skirtą suvokti savo laikinumui bei nuodėmingumui ir atsigręžti į Dievą. Laikantis tradicinių ritualų per gavėnią yra prisimenama Jėzaus Kristaus kančia, mirtis ir prisikėlimas, Dievo dovanojamas amžinasis gyvenimas. Simboliška ir gavėnios
Pasiruoškime gavėnios laikotarpį priimti kaip atsivertimo ir vidinio atsinaujinimo kelionę klausydamiesi Dievo Žodžio, rūpindamiesi savo broliais ir seserimis, kuriems labiausiai reikia pagalbos, – paragino popiežius Pelenų trečiadienį kreipdamasis į bendrosios audiencijos dalyvius. Pranciškus atkreipė dėmesį į pasaulyje dėl tikėjimo persekiojamus