„Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai.“ (Mk16,15)
Visa Bažnyčia yra kunigiškoji tauta.
Gavę Krikštą, visi tikintieji dalyvauja Kristaus kunigystėje. Šis dalyvavimas vadinamas bendrąja tikinčiųjų kunigyste. Iš šios kunigystės kyla tarnaujančioji kunigystė. Tai – Įšventinimo sakramentu perduodama tarnystė, kurios uždavinys yra tarnauti bendruomenėje Kristaus vardu ir atstovaujant Kristui Galvai. Įšventintieji Dievo tautai tarnauja mokydami, vadovaudami Dievo garbinimo apeigoms ir sielovadai. Šis sakramentas yra apaštalinės tarnystės sakramentas. Jis apima tris laipsnius: vyskupystę, kunigystę ir diakonystę. Įjungimas į kiekvieną iš šių Bažnyčios luomų vyksta sakramentiniu veiksmu – įšventinimu. Tai daugiau negu paprastas bendruomenės išrinkimas, paskyrimas, įgaliojimas ar įvedimas. Šiuo sakramentiniu veiksmu suteikiama Šventosios Dvasios dovana – “šventoji galia”, kuri ateina iš Kristaus per Jo Bažnyčią. Įšventinimu pats Kristus pasiima asmenį ir įveda jį į Bažnyčios tarnybą. Vyskupo rankų uždėjimas ir įšventinimo malda yra regimas įšventinimo ženklas.
Vyskupai – apaštalų įpėdiniai.
Apaštalai, gavę Šventąją Dvasią, rankų uždėjimu savo pagalbininkams perdavė dvasinę dovaną, kuri iki mūsų dienų nenutrūkstama grandine yra suteikiama vyskupo Įšventinimu. Jiems perduodama pareiga šventinti, mokyti bei valdyti. Rankų uždėjimu ir malda Šventosios Dvasios malonė yra taip suteikiama ir šventoji žymė taip įspaudžiama, kad vyskupai iškiliausiu ir regimu būdu perima paties Kristaus – Mokytojo, Ganytojo, Kunigo – pareigas ir veikia Jam atstovaudami. Kiekvienam vyskupui, kaip Kristaus vietininkui, tenka jam pavedamos vietos Bažnyčios ganytojo pareigos. Vyskupai yra vyskupų kolegijos nariai. Kiekvienas vyskupas, kaip Bažnyčios galva, šioje kolegijoje liudija visos Bažnyčios vienybę bei su visais vyskupų kolegijos broliais rūpinasi visomis Bažnyčiomis. Eucharistija, vadovaujama Vyskupo, yra ypač reikšminga: ji išreiškia Bažnyčią, susibūrusią aplink altorių ir vadovaujamą to, kuris regimai atstovauja Kristui, Gerajam Ganytojui ir savosios Bažnyčios Galvai.
Kunigai – vyskupo bendradarbiai.
Kunigai – Vyskupo bendradarbiai, jų pagalbininkai ir įrankiai, pašaukti tarnauti Dievo tautai. Drauge su savo vyskupu yra viena, tik skirtingas pareigas užimanti kunigija (presbyterium). Bet kurioje tikinčiųjų bendruomenėje kunigai atstovauja Vyskupui, su kuriuo vienijasi pasitikėdami ir atvira širdimi; jie perima dalį jo pareigų ir rūpesčių, kasdien tarnaudami tikintiesiems.
Diakonai – tarnai.
Diakonai įšventinami tarnauti Bažnyčios reikalams. Ant jų rankos uždedamos ne kunigauti, o tam, kad tarnautų. Jie neturi tarnaujančiosios kunigystės, bet įšventinimu jiems suteikiama teisė imtis svarbių užduočių: padėti skelbti Dievo žodį, patarnauti Dievo garbinimo apeigoms, vadovauti sielovadai ir gailestingumo meilės darbams. Diakonai gali būti ir vedę vyrai.
Į kunigus įšventinami tik tie vyrai, kurie yra laisvai pasiryžę rinktis celibatinį gyvenimą ir viešai įsipareigoję jo laikytis. Tuo jie liudija meilę Dievo karalystei bei visišką atsidavimą žmonėms. Vyskupas Popiežiaus išrenkamas iš kunigų tarpo.
Norintys ruoštis kunigystei jaunuoliai turi kreiptis į kleboną.