Tuoj po Užgavėnių, sočiai prisivalgę blynų, pradėjome gavėnią – metą, skirtą suvokti savo laikinumui bei nuodėmingumui ir atsigręžti į Dievą. Laikantis tradicinių ritualų per gavėnią yra prisimenama Jėzaus Kristaus kančia, mirtis ir prisikėlimas, Dievo dovanojamas amžinasis gyvenimas. Simboliška ir gavėnios pradžia – Pelenų trečiadienis, kuomet barstomi šventinti pelenai, palydint žodžiais: „Atmink, kad dulkė esi ir dulke pavirsi“.
Trapumą ir žmonių žiaurumą liudija pasaulyje krikščionių persekiojimai ir jų žudymai, karas Ukrainoje, šv. Žemėje ir kitose planetos vietose. Todėl gavėnia palankus metas sustoti, nurimti ir atidžiau pažvelgti į Kristaus slėpinį, semtis iš jo jėgų, nuvalyti savo širdį, peržvelgti savo gyvenimą ir atgailos bei susitaikinimo dvasia keistis. Nes norėdamas, kad pasikeistų pasaulis, turi pradėti nuo savęs.
Popiežius Pranciškus šiuos metus paskelbė maldos metais, o ypač gavėnia be maldos neįsivaizduojama.
Šv. Ignacui svarbiausia malda yra dienos peržvalga arba meilaus dėmesingumo malda. Jis niekada nepraleisdavo šių „svarbiausių penkiolikos minučių“. Vos 10–15 minučių malda padeda geriau atpažinti Dievo pėdsakus savo paties gyvenime ir dėmesingiau gyventi su Dievu ir jo akivaizdoje. Reguliariai meldžiantis šia malda, tampa lengviau teisingai ir sąžiningai pažvelgti į savo gyvenimą ir išskleisti jį prieš Dievą tokį, koks jis yra: nevertinant, nesmerkiant ir nesistengiant pamiršti arba pagražinti, ir pamatyti jį žvilgsniu, kokiu į mane žvelgia Dievas: su meile ir pasigailėjimu.
Lietuvoje įvairiai buvo minima Vasario 16-oji, bet ir čia malda svarbiausia – dėkojant Dievui už laisvės dovaną ir meldžiant palaimos ateičiai.
Tad leiskimės į gavėnios kelionę panirdami į maldą ir joje apkabindami savo artimuosius, Tėvynę ir visą pasaulį, kad visi galėtume gyventi laisvą, taikų, ramų ir laimingą gyvenimą.