Gal kam nors keistokai atrodys tokia antraštė, bet visi pagrindiniai Jiezno istorijos įvykiai vyko ir vyksta būtent prie per amžius gerokai nukąsto ir pažeisto Jiezno piliakalnio. Ne vienas, atvažiuodamas į Jiezną nuo Verbyliškių, apie tai pagalvoja… Čia prie ežero, kaip
Palaimintojo Mykolo Giedraičio 600-ąjį gimtadienį apmąstant Keliaudami tolyn nuo Lietuvos per Vidurio Europą link Vokietijos ar Prancūzijos, matome išlikusius senuosius miestus, pilių kompleksus. Suvokiame, kad krikščionybė šiose šalyse buvo priimta keliais šimtmečiais anksčiau nei Lietuvoje. Tai padėjo užtikrinti šių valstybių
Istorikui svarbu giliau pažinti įvairiapusį istorijos virsmą, suprasti bent santykinį tikrovės vaizdą. Nagrinėjant mūsų senąją istoriją, kunigaikščių Holovčinskių ir grafų Pacų veiklos tyrinėjimas yra harmoningai vienas kitą papildantys. Juk Holovčinskiai (XVI a. – XVII a. pirmieji 3 dešimtmečiai) sukūrė tai,
Daug rašiau apie dvipakopę kunigaikščių Holovčinskių ir grafų Pacų istoriją. Bet mažai kas žino apie prieš 150 metų buvusį didžiausią Jiezno istorijos detektyvą. 1871 m. kovo 1 d. Jiezne 1871 m. kovo 1 d. jau pavasarėjantį Jiezną apskriejo liūdna žinia.
Kiekvienas mūsų krašto kampelis – tarsi amžių dulkių užpustyta mažoji Troja, turtinga savo istorijos perlais ir slėpiniais. Tik reikia tai pamilti ir jie pamažu atsiveria. Tik jie nemėgsta paviršutiniškumo, lėkštumo ir tuščio pozavimo. Birštono istorinis valsčius jau buvo LDK orbitoje,
Šiandien, kada ukrainiečių tauta didvyriškai kaunasi su okupantais, turėdama savo valstybę, kad ir vėluojančius sąjungininkus, negali neprisiminti, Lietuvos laisvės kovotojų, kurie 1944 m. prieš sovietinius okupantus stojo neturėdami nei valstybės, nei sąjungininkų, net moralinės pasaulio paramos. Teturėjo tik begalinė drąsą,
(HIPOTEZĖ) Istorijos virsmas taip sudėliojo, susuko mūsų krašto istoriją, kad jos pagrindinius pažinimo kelio patvirtinimo ženklus surandi čia mieste prie Neries, Vilniuje, žvelgdamas į daugybę bažnyčių ir cerkvių, taip pat mūsų krašto didikų rūmus, taip pat archyvų
Šių metų kovo 2 d. sukanka 150 metų nuo Lietuvos Tribunolo Vyriausio raštininko Antano Mykolo Paco mirties. „Vyriausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Raštininkas Antanas Mykolas Pacas, Jiezno, Kniažycų, Holovčino valdų Valdytojas, Baltojo ordino riteris, Gudijos ir Lietuvos bulavos pėstininkų pulkų pulkininkas,
Antano Mykolo ir Teresės Pacų valdymas Jiezne (1746-1780) ir jų įtaka dvasiniam Jiezno atgimimui LDK Vyriausias raštininkas Antanas Mykolas Pacas mirė 1774 m., bet ir po jo mirties žmona Teresė darė didelę įtaką Jieznui. Antanas Mykolas Pacas savo valdymą Jiezne
Sveikinu visus parapijiečius su mūsų nuodėmių Atpirkėjo, kūdikėlio Jėzaus gimimo švente. Visi jos laukiame kaip savojo „aš“ perkainavimo, žmogiškųjų vertybių permąstymo, kaip gerumo, kaip žmogiškos šilumos ir nuostabiausios bendrystės, žmogiškos esybės kilimo į žvaigždes. Mielieji, buvo laikas, kada savo toliau