Tikiu, kad greitai, gruodžio 4 dieną, ant seniūnijos pastato suplevėsuos 3 svarbios Jiezno kraštui vėliavos: seniūnijos, kunigaikščių Holovčinskių ir grafų Pacų. Visa tai – LDK didikų, vadovavusių krašto istorinei kaitai, jos pažangai, ir eilinių bitelių-kūrėjų garbei, krašto 531-ajam gimtadieniui. Nekartosiu
1492 m. gruodžio 4 d. LDK didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio Darsūniškio bažnyčios apturtinimo aktas, kuriame pirmąkart paminėtas Jiezno dvaras, ir 1507 m. gruodžio 15 d. kunigaikštienės Elenos aktas, perduodantis Jiezno valdą į privačias kunigaikščio Motiejaus Mikitinyčiaus (Holovčinskio) rankas – tai
2023 m. švenčiame kunigo Česlovo Kavaliausko – Naujojo Testamento vertėjo, teologo, rašytojo, poeto, poligloto, erudito, antisovietinio pasipriešinimo veikėjo, politinio kalinio 100 metų gimimo jubiliejų. Česlovas Kavaliauskas gimė 1923 m. liepos 20 d. Pumpėnų parapijoje, Pasvalio rajone. Kunigystei ruošėsi Kauno tarpdiecezinėje
Dvipakopėje Jiezno istorijoje tiek kunigaikščiai Holovčinskiai, tiek grafai Pacai yra vertybinė Jiezno istorijos ašis, nes pirmieji susiję su LDK puoselėjimu ir gynimu, antrieji – su Jungtinės Abiejų Tautų Respublikos (Lietuvos ir Lenkijos bendros valstybės) saitais. Jiezno istorijoje dar buvo dvarininkų
Tik istoriniai dokumentai, jų išsami analizė leidžia giliau pažinti savo kraštą ir jo žmones. Galime kaip ir vyno taurėje trumpam užsimiršti, susikurti sau legendomis apvilktą katarsio būseną. Bet, ar ilgam? Mokslo žinios, vis naujai atrandami šaltiniai tai demistifikuoja. Mielieji, mūsų
Dar minint Jiezno vardo paminėjimo 525-ąsias metines 5 straipsnių cikle laikraščiuose „Gyvenimas“, kituose straipsniuose mėnraštyje „Jiezno parapijos žinios“ ir portale „kvitrina.lt“ apžvelgėme seniausio Jiezno istorijos tarpsnio įvykius. Nenoriu kartoti jau daug kartų pateiktų faktų, bet paminėsiu kai kuriuos svarbesnius akcentus.
Istorijos mokslas nėra ideologija. Visuomenės gyvenime yra visko: yra ir tamsių atspalvių šviesiausiuose reiškiniuose, ir šviesos negatyviuose istorijos virsmuose. Pats nykiausias ir primityviausias požiūrio į visuomenės vystymąsi formavimas, kai tik matomos baltos ar tamsios spalvos. Tik sovietai galėjo pasakyti ir
Visais laikais pagrindinis klausimas kaimo žmonėms – žemės nuosavybė. Liciškėnų žmonės buvo apiplėšti dėl žemės baudžiavos metu, negavo jos išparceliavus Stanislovo Kvintos ir jo seserų palivarkus, su baime laukė sovietinių reformų. Reokupavę Lietuvą sovietai siekė supriešinti įvairius visuomenės sluoksnius,
Jūs mūsų laidot negalėsit, Jums širdis skaudės. Išniekinti mūsų kūnai Gatvėse gulės. Mus palaidos mūsų priešai Tamsiom naktim, Apleis apakėtą kapą Dagiais, žolėmis. Sese, pink vainiką žalią, Neški paslapčia. O Tu, broli, juodą kryžių Pastatyk. (Partizanų
„Mes be Tavęs, Kalėdų Kristau, pūgą,- Mes be Tavęs, tiek metų žiemą šalom,- Tegul paliaus čia šiaurės vėtros stūgaut, Tegrįš pavasaris į mūsų vargo šalį“ (Bernardas Brazdžionis) Su advento pradžia pradedame laukti iškilios ir didžios kūdikėlio Jėzaus, tapusio Pasaulio