Kitais metais birželio dienomis minėsime antisovietinio sukilimo visoje Lietuvoje ir mūsų krašte 80-metį. Sukilimas iki šiol istorikų vertinamas kontraversiškai. Šalia lietuvių patriotų kovos prieš sovietus, siekiant atkurti Lietuvos nepriklausomybę, būta ir prieštaringų dalykų – kai kurie antisemitizmo protrūkiai, pataikavimas naciams.
tęsinys. pradžia Inventoriuje išvardinti visi 12 altorių. Ypatingas dėmesys atkreiptinas į tris: į dešinėje pusėje buvusį Šv. Teresės altorių. Šeštasis altorius, kairėje bažnyčios pusėje – Šv. Antano Paduviečio altorius, kurį nutapė Nikodemas Silvanavičius, o bažnyčiai padovanojo Jiezno dvaro savininkas Ignotas Kvinta
Prabėgus beveik 30 metų po 1863–1864 m. sukilimo ir maždaug likus 30 metų iki Lietuvos valstybės susidarymo. Pamažėle šiame amžiaus tarpsnyje, knygnešystės fone, gimsta nacionalinio judėjimo pirmieji daigai, formuojasi kataliko, norinčio turėti lietuviškas maldaknyges, charakteris. Parapijiečiai 1891 m. parapijos surašyme
Laiškas Prieš 75-erius metus krašte prasidėjo intensyvus priešinimasis sovietiniam okupantui ir jo pakalikams. Tema neišsemta ir nuolatos reikalaujanti papildymo. Išreiškiame pagarbą žuvusiems ir nukankintiems, bet daug yra tokių, kurie šioje kovoje nežuvo, bet jų vaidmuo krašto laisvės kovose nė kiek
Prisipažinimas Žiaurūs tardymai padarė savo ir 1950 m. liepo 4 dienos tardyme klebonas Bronius Bulika prisipažino kaltu, pagal sovietinių okupantų taikytą RTFSR Baudžiamojo kodekso 58 ir 58 pirma dalis straipsnius (Tėvynės išdavimas, antitarybinė veikla). Kuomet tardytojas paklausė, kokiuose dalykuose klebonas
Kova už Dievo žodžio skleidimą Visiems mums kunigas Bronius Bulika žinomas kaip ilgametis Jiezno parapijos klebonas, vienas žymiausių Kaišiadorių vyskupijos pamokslininkų, rašytojas, vertėjas, tremtinys. Ilgamečio Jiezno parapijos ganytojo Broniaus Bulikos sielovadinė patirtis, gilūs teologiniai pamąstymai taip pat labai gerai žinomi
Jiezno šaulių kuopos sudėtis Nuo 1930 m. Jiezno šaulių kuopa buvo susiskirsčiusi į 4 būrius: 1) I Jiezno šaulių būrys 2) II Pelekonių šaulių būrys 3) III Pikelionių šaulių būrys 4) IV Jiezno moterų-šaulių būrys. Pirmajame Jiezno vyrų-šaulių būryje išsiskyrė
Sudaužyti likimai Sovietų okupacija 1940 m. ir reokupacija 1944 m. palietė daugelio krašto žmonių gyvenimus ir sudaužė įvairių socialinių sluoksnių žmonių likimus. Gynusieji tautos laisvę buvo beatodairiškai naikinami, pasidavę sovietinėms pseudoidėjoms, ėjo prieš tautos interesus. Ne paslaptis, kad 1940 m.
Jiezno šauliai stipriai padirbėjo 1925–1935 m. ugdydami krašto žmonių patriotizmą. 1923 m. jie jau organizavo Joninių šventimą krašto piliakalniuose, 1925 m. savo ir rėmėjų surinktomis lėšomis pastatė paminklą 1919 m. Jiezno mūšyje su bolševikais kritusiems savanoriams. 1930 m. jų dėka
Lietuvos Respublikos Seimas šiuos metus, šalia kitų garbingų atmintinų datų, paskelbė Lietuvos šaulių sąjungos metais. 1919 m. birželio 27 d. Krašto apsaugos ministerija patvirtino Šaulių sąjungos nuostatus ir ji tapo savarankiška organizacija. Šaulių sąjungos statutas numatė, kad Lietuvos šaulių sąjunga