Tėtis, tėvelis, tėvukas, tėvas… Jis visada patars. Kartais trumpai, kartais ilgu pamokymu, o kartais tik žvilgsiu. Jis pakels pargriuvus. Ir tiesiogiai, kai skauda nubrozdintą kelį, ir tada, kai tiksliau būtų sakyti suklupus, kai skauda sielą. Jis visada globos. Ir kai niekaip neužsisuks konstruktoriaus varžtelis, ir kai pasirinkti reikės kelią.
Vyrai gal ir neverkia, o tėčiai – taip. Ir ta vieniša slapta ašara gimimo dieną, pirmojo skambučio šventėje ar išleistuvių vakarą yra verta vandenyno.
Ir tėtį dažnai reikia apkabinti. To Tėvo dienoje – būtina. Stipriai stipriai, jei jis šalia. Mintyse ir maldoje, jei jau išėjęs. Jei toli ir apsikabinimas gali būti tik per atstumą, tuomet per atstumą, bet vis tiek stipriai. Pasiųskim tėvams, tėveliams, tėčiams dėkingą apkabinimą.
Birželio 1 d., 18 val. šv. Mišiose apkabinsime mirusius tėvus.
Birželio 2 d., 10 val. šv. Mišiose melsimės už Jus, mieli tėveliai.
Kun. Rolandas Bičkauskas