Du it paprasti žmonės atrodantys angelai keliavo po šalį ir kartą apsistojo turtingos šeimos namuose nakvynei. Žmonės nebuvo svetingi ir paklojo jiems lovas šaltame namo rūsyje, o ne svetainėje, kaip įprasta.
Besiruošiant gultis, vyresnysis angelas pamatė sienoje skylę ir ją užtaisė. Tai pastebėjęs jaunesnysis paklausė, kam to reikia. Vyresnysis atsakė:
– Ne viskas yra taip, kaip atrodo.
Kitą naktį jie apsistojo labai neturtingo, bet svetingo žmogaus namuose. Vyras ir žmona pasidalino su angelais savo negausia vakariene ir pasiūlė jiems gultis į jų lovas, kur galima buvo gerai išsimiegoti. Nubudę ryte angelai išgirdo šeimininkus verkiant. Jų vienintelė karvė, kurios pienas buvo vienintelis šeimos pajamų šaltinis, gulėjo be gyvybės tvartelyje. Jaunesnysis angelas paklausė vyresnio:
– Kaip taip galėjo nutikti? Pirmasis vyras turėjo viską, o tu jam padėjai. Kita šeima turėjo labai nedaug, bet buvo pasiruošusi dalintis viskuo, o tu leidai, kad jų vienintelė karvė nugaištų. Kodėl?
– Dalykai yra ne tokie, kaip atrodo, – atsakė vyresnysis angelas. – Kai mes buvome rūstyje, aš supratau, kad sienos plyšyje paslėptas aukso lobis. Šeimininkas buvo grubus ir nenorėjo daryti gera. Aš užtaisiau plyšį, kad lobis nebūtų surastas. Kai kitą naktį mes miegojome šeimininko lovoje, atėjo mirties angelas pasiimti jo žmonos. Aš atidaviau jam karvę.
Dažnai dalykai yra ne tokie, kokie atrodo. Bet žinok, kad visada nutinka tik tai, kas turi nutikti, niekas nenutinka šiaip sau. Galų gale, vienaip ar kitaip – viskas išeina į gera. Kadangi nežinome visko iki galo – daug kam išties suprasti, pamatyti, gali prireikti daug laiko.
Vakar – tai istorija. Rytoj – paslaptis. Dabartis – tai dovana. Gyvenimas yra stebuklas ir kiekvieno mirksnio skonis nepakartojamas!