Prabėgus beveik 30 metų po 1863–1864 m. sukilimo ir maždaug likus 30 metų iki Lietuvos valstybės susidarymo. Pamažėle šiame amžiaus tarpsnyje, knygnešystės fone, gimsta nacionalinio judėjimo pirmieji daigai, formuojasi kataliko, norinčio turėti lietuviškas maldaknyges, charakteris. Parapijiečiai 1891 m. parapijos surašyme
Švęsdami Jiezno parapijos bažnyčios pašventinimo 350 metų sukaktį, gavome dovaną – Lietuvos Respublikos Vyriausybė skyrė Jiezno parapijos bažnyčios bokštų stogo ir pietinio fasado tvarkybos darbams 152 tūkstančius eurų. Už šiuos pinigus numatyta: bokštų kryžių restauravimas, bokštų stogo medinės konstrukcijos pakeitimas
Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie padėjo pasiruošti ir atšvęsti šv. Roko atlaidus. Už puokštes altoriams UAB „IGEDA“ ir jos vadovui Gediminui Krinevičiui. Už nupintus vainikus – Dukurnonių moterims ir Aldonai Kizalavičienei. Už bažnyčios paruošimą šventei: Virginijai Lukoševičienei, jos vaikams Rokui ir
Brangūs parapijiečiai, Bažnyčios rytiniame fasade yra lotyniškas užrašas, kuris skelbia: G (eriausiam) D (idžiausiam) D (ievui) Garbingajai (Dievo) Motinai Marijai ir visiems šventiesiems, šventojo Mykolo arkangelo, angelų vadovo vardu ši garbingoji Jiezno bažnyčia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos vicekanclerio Pono STEPONO PACO
Jiezno parapijos bažnyčioje rugpjūčio 16 d. 11 val.
Švęsdami Jiezno parapijos bažnyčios jubiliejų, organizuojame fotografijų konkursą „Jiezno bažnyčiai – 350“. Susipažinkite su fotografijos konkurso nuostatais (atsisiųsti) ir iki rugsėjo 1 d. savo nuotraukas siųskite adresu jieznoparapija@gmail.com Laimėtojų laukia prizai ir jų nuotraukų paroda. klebonas
Prieš 350 metų LDK kancleris Kristupas Zigmantas Pacas pastatydino nuostabią Jiezno bažnyčią. Ji tapo Dievo garbinimo vieta bei daugelio paguodos ir malonės šaltiniu. Istorijos bėgyje kraštas ne kartą išgyveno negandas, bet bažnyčia išliko užuovėja kenčiantiems ir ieškantiems ramybės. Dėkoju Dievui
Vasara yra atostogų, tad ir kelionių metas. Vieni įdomiausių ir labiausiai lankomų kultūros paminklų yra bažnyčios. Tai – pakrikštytųjų namai. Krikščionys čia mokosi ir stiprinasi, kad pajėgtų būti kuo turi būti. Nepamirština, kad bažnyčių pastatai visą savo grožybę atskleidžia liturgijos
Atsižvelgdami į padidėjusį užsikrėtimų skaičių mūsų krašte, o valstybei ėmusis papildomų priemonių gyventojų sveikatai apsaugoti, Lietuvos vyskupai ragina tikinčiuosius bažnyčiose ir bažnytinių renginių vietose laikytis 2 metrų atstumo, o jei tokios galimybės nėra – dėvėti burną ir nosį dengiančias kaukes.
Šis iškilus dvasininkas gimė 1920 m. rugpjūčio 20 d. Kaišiadorių vyskupijoje, Žaslių parapijoje, Guronių kaime (Kaišiadorių r.). Kunigu įšventintas 1944 m. Darbavosi įvairiose Kaišiadorių vyskupijos parapijose, taip pat Kauno kunigų seminarijoje – dvasios tėvo pareigose. Pal. arkivysk. Teofilius Matulionis 1957