Sekmadienio Evangelijos pasakojimas apie Jėzaus susitikimą su fariziejais ir Rašto aiškintojais iš Jeruzalės, kurie labai griežtai laikėsi perduotų priesakų tradicijos ir stebėjosi, kad Jėzaus mokiniai jų nesilaiko, – kalbama apie valgymą neatlikus privalomo apsivalymo, t. y. nenusiplovus rankų – suteikia progą susimąstyti apie mūsų tikėjimo nuoseklumą, sakė popiežius sekmadienio vidudienio maldos proga kreipdamasis į maldininkus ir turistus Šv. Petro aikštėje.
Jėzus patikino, kad vidinė švara nėra susijusi su išoriniais ritualais, o priklauso nuo vidinės laikysenos. Kad būtume viduje švarūs, nereikia dažnai mazgoti rankų. Tokios praktikos nepadeda augti gerumui, netgi gali virsti meilei priešingo, sielą žeidžiančio ir širdį apakinančio nusistatymo pateisinimu.
Anot popiežiaus, tai turi rūpėti ir mums, nes negalima, pavyzdžiui, po Mišių išėjus į šventorių piktai ir negailestingai apkalbinėti visus ir viską arba maldoje pasirodyti pamaldžiais, o paskui elgtis atšiauriai su savaisiais, kaip ir nesirūpinti žilagalviais tėvais, kuriems reikia pagalbos ir palydėjimo, ar neva korektišku elgesiu ir gerais darbais dangstyti vidinę neapykantą – neapkęsti vargstančiųjų ir paskutiniųjų, elgtis nesąžiningai darbe, samprotavo popiežius.
Pranciškus patikino, kad šitaip elgdamiesi savo santykį su Dievu apribojame iki išorės veiksmais ir tampame neimlūs jo nuskaistinančio veikimo malonei, pasiduodame meilei svetimoms mintims ir veiksmams.
Ar gyvenu nuosekliai pagal tikėjimą? Ar jausmais, žodžiais ir darbais įgyvendinu artumą ir pagarbą broliams ir seserims, kurį deklaruoju savo maldose? Skaisčiausioji Mergelė Marija tepadeda mums gyvenimą ir meilės darbus