„Ar prisimenate „Drakulą” ir romanus apie vampyrus? Tai išgalvotos būtybės, kurios siurbia žmonių kraują jiems miegant. Aukos turi būti giliai įmigusios, kad jas užpultų šios požeminio pasaulio būtybės. Vampyras pirmiausia į auką suleidžia miegą sukeliančią medžiagą, kad ji užmigtų, ir tuo metu čiulpia jos kraują”, – paaiškino Meksikos Siudad Chuareso vyskupijos kunigas egzorcistas Eduardo Hayenas. Taip pat, tęsė egzorcistas, „dvasiniame gyvenime vampyrai yra mūsų blogi įpročiai, ypač ydos. Jos į mūsų gyvenimą įsiskverbia lėtai, kaip narkotikai – kai miegame, po truputį pradeda siurbti mūsų plazmą. Pradedame prarasti energiją, jėgas, motyvaciją, valią, drąsą, entuziazmą, nusiteikimą.”
„Galime net gyventi turėdami gerų įpročių, – pabrėžė jis, – pavyzdžiui, eiti į bažnyčią, bet tik iš įpročio, be jokio vidinio gyvenimo, kuris mus motyvuotų. Sąžinė užmiega giliu miegu ir niekas jos nepabudina. Galime net prarasti gėrio ir blogio jausmą. Nustojame jausti sąžinės graužatį ir taip dvasiškai mirštame”.
„Tikiu, kad visi mes tam tikru gyvenimo momentu esame tapę vampyrų aukomis: alkoholio, narkotikų, pinigų stabmeldystės, seksualinių ydų, moraliai draudžiamų santykių, priklausomybės nuo socialinių tinklų, puikybės ir arogancijos, ydos dirbti be paliovos, rimtai apleisti šeimą”, – tęsė jis ir paaiškino, kad „Jėzus išlaisvina mus nuo vampyro“. Jėzus ragina: „Budėkite!” Jis mums tai sako dėl didžiulės meilės, kurią mums jaučia, nes nenori, kad paklystume.”