Trečiadienio, rugsėjo 6 d., rytą sveikindamas piligrimus, dalyvavusius Šv. Petro aikštėje vykusioje bendrojoje audiencijoje, popiežius Pranciškus jiems kalbėjo apie pirmadienį pasibaigusią savo apaštališkąją kelionę į Mongoliją.
„Kas nors gali paklausti: kodėl popiežius keliauja taip toli, kad aplankytų tokią mažą tikinčiųjų bendruomenę? Todėl, – atsakė Pranciškus, – kad būtent ten, toli nuo dėmesio centro, sutinkame Dievą, kuris žvelgia ne į išorę, bet į paprastą širdį tų, kurie jo trokšta ir myli nesiekdami būti visų matomi, nenorėdami savęs išaukštinti.“ Pasak popiežiaus, būtent tokia yra Mongolijos Bažnyčia – nuolanki ir džiaugsminga bendruomenė. Šią bendruomenę subūrė ir išugdė Dievo malonė ir apaštališkas uolumas misionierių, atvykusių į šalį maždaug prieš trisdešimt metų. Jie mokėsi kalbos ir, nors buvo kilę iš skirtingų šalių, sukūrė vieningą ir tikrai katalikišką bendruomenę. Iš tikrųjų tokia yra žodžio „katalikybė“, reiškiančio visuotinumą, prasmė, sakė Pranciškus ir pakartojo, kad visuotinė Bažnyčia nesiekia suvienodinti kultūrų, bet stengiasi jose įsikūnyti, įsikultūrinti. Katalikybė – tai įkūnytas visuotinumas, tarnaujantis žmonėms, su kuriais gyvena.
Vatican News