Liepos 1–12 d. Žemaitijoje vyks didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai.
Kviečiu liepos 6 d. (maldos už Lietuvą, medikus ir ligonius diena) autobusu vykti į atlaidus, dalyvauti Mišiose, „eiti kalnus“, pakeliui aplankyti kitas žymias vietas.
Išvykstame 7:30 val. Kaina asmeniui 10 eurų.
Registruotis mob. 868563473.
klebonas
Istorija
Gardai (dabartinė Žemaičių Kalvarija) rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart paminėti 1253 m. Miestelis įsikūręs prie Varduvos upelio, kuriame, anot legendos, buvo krikštijami žemaičiai. Krikštijamieji gaudavo naujus vardus, ir dėl šios priežasties upė pavadinta Varduva, o šalia esantis kalnas – Šv. Jono Krikštytojo kalnu.
Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas 1417 m. Gardų žemę padovanojo Žemaičių vyskupui. 1619 m. ant šv. Jono kalno buvo pastatyta koplyčia, 1622 m. įsteigta parapija. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius 1637 m. į Gardus pakvietė dominikonus, kuriems pastatė namus ir padovanojo žemės. Dominikonai čia įkūrė Kalvarijos kalnus – pastatė Kančios kelio stočių koplyčias. Dominikonai parašė giesmių bei maldų ir nustatė, kaip, norint atlaidus gauti, Kančios kelią apeiti, kaip melstis ir kokias sąlygas išpildyti. Iš Romos į Žemaičių Kalvariją atgabentą Švč. M. Marijos su Kūdikiu paveikslą 1643 m. paskelbus stebuklingu ir pastačius naują Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčią, ankstesnieji atlaidai išaugo į kasmet liepos 2–12 d. švenčiamus Švč. M. Marijos Apsilankymo atlaidus. Būtent liepos 2 d. į bažnyčią buvo įnešta iš Liublino dominikonų vienuolyno 1649 m. atgabenta Šv. Kryžiaus relikvija. Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčia tapo centrine Žemaičių Kalvarijos Kančios kelio vieta: iš čia maldininkų procesijos pajuda lankyti Kristaus kančios vietų ir į čia jos vėl sugrįžta. Maldininkai tartum kartu su Jėzaus motina seka paskui sunkų kryžių nešantį jos Sūnų.