Gegužės 25 d. Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta naujoji knyga „Teofilius Matulionis. Laiškai“. Renginyje dalyvavo leidinio sudarytojas Vaidotas Žukas ir publicistas, buvęs politinis kalinys, kunigas Julius Sasnauskas OFM.
Sovietiniuose kalėjimuose, areštinėse, MGB rūsiuose, nuteistųjų paskirstymo punktuose vyskupas Teofilius praleido apie 16 metų. Kalėjimų laiškai iš Oršos, Vladimiro centralo ir Mordovijos invalidų namų sudaro naujojo epistolinio leidinio pagrindą.
Knygoje sudėta apie šimtas laiškų savo giminaičiams į Lietuvą – broliams, brolienėms, dukterėčioms, krikštasūniui, kitiems giminės atstovams. Dar šimtas laiškų – kunigams, kalintiems sovietų Rusijos kalėjimuose, lageriuose, tremtyse arba jau grįžusiems į tarybų Lietuvą. Trečia vyskupo Teofiliaus epistolių dalis – tai laiškai, pareiškimai, protestai ir pažymos įvairioms valdžios institucijoms, grįžus į tėvynę 1956 m.
Antrojo pasaulinio karo metu vyskupas Teofilius Matulionis išgelbėjo 5 žydų vaikus. Bene žymiausia iš jų – vėliau garsi pianistė Estera Yellin. 1943 m. spalio 26 d. trejų metų Esterą jos motina Dvoira Elinienė išsivedė iš Kauno geto, nuvedė į Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės namus. Kurį laiką Estera buvo slepiama Kaišiadorių bažnyčios varpinėje, Kauno benediktinių vienuolyne. Kad vokiečiai Esteros nesurastų, ją pervežė į Čiobiškio vaikų prieglaudą.
Ištrauka iš Esteros Elinaitės (Esthera Yellin) teksto, išspausdinto knygoje „Pargabenti bulvių maišuose: penkiasdešimt Kauno gete slėptų vaikų istorijų“ (Solomon Abramovich, Yakov Zilberg, Londonas: Jad Vašemas, 2011): „1943 m. Teofilius Matulionis buvo paskirtas Kaišiadorių vyskupu, o tų pačių metų balandį jau vadovavo viso episkopato kasdieniams reikalams. Šios aplinkybės buvo tiesiogiai susijusios su mano išgelbėjimu. Vyskupo Teofiliaus Matulionio nurodymu buvo nutarta, kad aš būsiu paslėpta benediktinių vienuolyne Kaune. Netrukus vienuolės suprato, jog čia laikyti nėra saugu. Todėl buvau suvyniota kaip lėlė į avikailį ir arklio tempiamu kinkiniu buvau nugabenta į netoli Kaišiadorių buvusius Čiobiškio vaikų namus, kuriais rūpinosi seserys benediktinės. Kai vokiečiai pasitraukė iš Lietuvos, mano mama ieškojo manęs Kaišiadorių katedroje. Vyskupas Matulionis nuramino ją sakydamas, jog Čiobiškio našlaičių namuose esu gyva ir sveika. Mama buvo labai sujaudinta vyskupo dėmesio, kai jis papasakojo apie mano pačios muzikinius įgūdžius ir kad jie turi būti plėtojami. Mama davė pažadą tuo pasirūpinti. Būdama penkerių, mamos vadovaujamoje klasėje aukštesniojoje Kauno muzikos mokykloje pradėjau mokytis groti fortepijonu.“
Palaimintojo T. Matulionio išgelbėta Estera vėliau studijavo Maskvos konservatorijoje, 1973 m. emigravo į Izraelį ir tapo žymi pianistė, paskutiniais metais gyveno Šveicarijoje. Lietuvos vyskupų konferencija ketina siūlyti Jad Vašemo centrui vyskupą Teofilių Matulionį nominuoti į žydų gelbėtojų – Pasaulio teisuolių būrį.
Naujoji knyga „Teofilius Matulionis. Laiškai“ – antroji iš šiam žmogui skirto leidinių ciklo, kurį organizuoja ir leidžia Palaimintojo Teofiliaus Matulionio labdaros ir paramos fondas (TMF). 2019 m. TMF surinko lėšas ir išleido kitą dokumentinę knygą – dvikalbį fotoalbumą „Palaimintasis vyskupas kankinys Teofilius Matulionis. Blessed Bishop Martyr“.
2018–2019 m. sutelkęs privačias, paminklosaugos ir Molėtų rajono savivaldybės lėšas TMF restauravo Alantos dvaro antrąjį aukštą ir čia, vyskupo gimtajame krašte, įsteigė Palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejų.
TMF buvo įkurtas 2017 m. Fondo steigėjai – trys vyskupo T. Matulionio giminaičiai – Agila Gailė, Rūta Grumadaitė, Teofilis Pilka, taip pat devyni kultūrininkai, visuomenininkai: pranciškonas Julius Sasnauskas, kino dokumentininkas Audrius Stonys, per pandemiją mirusi prof. Irena Veisaitė (1928–2020), verslo konsultantė Laimutė Milašauskienė, aktoriai Ridas Jasiulionis ir Dalia Michelevičiūtė, publicistas Donatas Puslys, Alantos verslininkas Aidonas Užubalis, dailininkas Vaidotas Žukas (TMF valdybos pirmininkas).
Palaimintojo Teofiliaus Matulionio labdaros ir paramos fondo informacija