MIELI TĖČIAI
Nuoširdžiai sveikinu Jus. Būkite atsidavę savo šeimoms ir šaliai. Atminkite, jog esate šeimos židinio sergėtojai ir didžiausias pavyzdys savo vaikams. Temato vaikai Jumyse meilę Dievui ir žmonėms.
Apkabinkime šią dieną savo tėvus, ištarkime jiems ačiū, pasimelskime už juos, o mirusius paveskime Dievo gailestingumui.
Birželio 3 d., 18 val. šv. Mišiose apkabinsime mirusius tėvus.
Birželio 4 d., 10 val. šv. Mišiose melsimės už Jus, mieli tėveliai.
Kun. Rolandas Bičkauskas
MINTYS TĖVO DIENAI
Kiekvienas turi/turėjo patį geriausią tėvą, tik ne kiekvieno tėvas yra/buvo laimingas žmogus…
—
Su kiekvienais mano gyvenimo metais kažkokiu paslaptingu būdu tėvas tampa vis protingesnis ir protingesnis…
—
Laimingi tie, kurie yra dėkingi savo tėvams ir tą dėkingumą parodo. Juk dėkingumas – dovana ir dėkojančiam. Nedėkingumas – lyg pasirinkimas gyventi amžinam pavėsyje.
—
- Viešpatie, ar gali pakeisti mano tėvą?
- Taip.
- O! Kaip greitai galėtum tai padaryti?
- Kai tik leisi man pakeisti tave.
—
Pamenu, atsidūriau ligoninėj. Išgirdęs, kas nutiko, bėgte atbėgo tėvas…
- Ar tai jūsų tėtis? – paklausė viena moteris iš palatos, kai tėvas išėjo.
- Taip, – atsakiau su pasididžiavimu.
- Oi, koks šviesus žmogus!
Tai buvo vienas gražiausių komplimentų man.
—
Net jei kažkas negali pasakyti „Mano tėvas man yra didelė Dievo duotybė“, su metais gali tokiu tapti savo tėvui.
Ir tik po tokių pastangų pats taps duotybe savo vaikams…
—
Keista, bet Saliamono patarlėse nerasime minčių apie kvailą tėvą – tik apie kvailus vaikus…
—
Pretenzijos – lyg parazitai, lėtai graužiantys ir naikinantys bendravimo džiaugsmą.
—
Atsisakius pretenzijų staiga suvoki, kokį nuostabų tėvą turi!
—
Viešpats ypatingai globoja tuos, kurie niekada neturėjo tėvų, ar jų neteko:
Nors mano tėvas ir motina paliktų mane, tačiau Viešpats mane priims (Ps 27, 10)
Našlaičių tėvas ir našlių globėjas savo šventoje buveinėje yra Dievas (Ps 68, 5)
—
Chamas, vienas Nojaus sūnų, paniekino savo tėvą, atidengdamas jo nuogumą (Pr.kn. 9sk.). Šiuo poelgiu Chamas užsitraukė rūstybę ir prakeikimą.
Tai įspėjimas ir mums, kad netaptume chamais.
—
Pasitaiko, kai tėvus prisimename tik tuomet, kai mums kažko reikia.
—
Gerai, jei yra kas pasako: „Nelipk savo tėvui ant galvos“. Mat įpratę lipti vaikystėje kartais nepajuntame, kaip lipame ir užaugę…
—
Bendravimo žaizdas gydo nuoširdus tėvo apkabinimas.
—
Iš Saliamono patarlių:
Išmintingas sūnus yra džiaugsmas tėvui (Pat 15, 20)
Kvailas sūnus – ne džiaugsmas, bet rūpestis tėvui (Pat 17, 21)
Kvailas sūnus – apmaudas tėvui ir skausmas motinai (Pat 17, 25)
Kvailas sūnus – nelaimė tėvui (Pat 19, 13)
nes ką Viešpats myli, tą pabara, kaip tėvas auklėdamas sūnų, kuriuo gėrisi (Pat 3, 12)
Teisiojo tėvas džiūgauja ir, pagimdęs išmintingą sūnų, džiaugsis juo (Pat 23, 24)
Te tavo tėvas ir motina bus patenkinti ir džiaugsis ta, kuri tave pagimdė (Pat 23, 25)
—