Amžių išbandytos vienuolynų praktikos suformavo ne vieną stiprią ir dorą asmenybę, kokios norėtume būti ir mes. Kodėl iš jų nepasimokius?
Šiandien, kai taip išpopuliarėjusios įvairios budistinės kilmės mentalinės treniruotės, mankštinančios budrumą ir sąmoningumą, grąžinančios vidinę ramybę emocijų verpetuose, būtų išties nedovanotina nepasinaudoti patikrintais ir vertingais katalikiško dvasingumo metodais. Vieni didžiausių šios srities ekspertų, be abejo, yra jėzuitai, puikiai gebantys suaktualinti dvasines praktikas ne tik visiems laikams, bet ir visiems žmonėms.
Kiekvienas tikriausiai esame girdėjęs apie kasdienį sąžinės patikrinimą, peržvalgą. Tačiau jėzuitų dvasingumas kviečia stabtelėti ir įvertinti savo gyvenimą kas savaitę, kas mėnesį ir, žinoma, baigiantis metams. Kiekvienas pokyčių palydėtojas mums patvirtins, kaip svarbu žinoti, kokiame taške esame ir kur norime nukeliauti. Juk, kaip sako gerai žinomas posakis, negaliu pasiklysti, jei nežinau, kur einu.
Paprastai su dideliu susidomėjimu ir rūpesčiu domimės fizine savo būkle, mielai atliekame paskirtus tyrimus, kad laiku užbėgtume už akių kokiai negaliai arba stebėtume, kaip iš jos vaduojamės. Norime kuo greičiau grįžti į normalumą, netgi stiprėti, sveikėti, lavėti… Į dvasinę sveikatą neretai žiūrime pro pirštus ne vien todėl, kad kartais bijome to, ką pamatysime, bet ir todėl, kad tiesiog nežinome, ką su tuo daryti. Nusivylėme savimi. Ir ne taip jau lengva išgirsti kokį dėmesio vertą patarimą. Ačiū Dievui, kiek pasistengus – įmanoma.
Dvylikos mėnesių peržvalga – viena iš tų praktikų, kuri padeda vėl perimti gyvenimą į savo rankas. Ne veltui mūsų protėviai iki Kalėdų stengėsi išvalyti ir sutvarkyti namus bei visą savo aplinką, išmesdami senus rakandus, grąžindami skolas. Nusiprausti, apsivilkti naują drabužį. Šie išoriniai veiksmai turėjo padėti įvykti vidiniam virsmui, ženklinti visapusį atsinaujinimą.
Peržvalgos struktūra
Tad ar žinau, kur einu? Kokią prasmę suteikiu savo gyvenimui? Ar yra jame vietos Dievui? O gal kažkas mane pernelyg stabdo, tampa kliūtimi tikslo link? Ar verta tai pasilaikyti?
Ignaciškojo dvasingumo puoselėtojai norintiesiems pasinaudoti metų peržvalgos privalumais pirmiausia pataria susikurti kokią nors struktūrą. Pasiruošti šiai maldingai praktikai iš anksto.
Pavyzdžiui, daugybės populiarių knygų autorius amerikietis Jimas Manney primena, kad svarbu pirmiausia rasti laiko, – porą valandų, kurias galėsime praleisti vienumoje ir tyloje patys su savimi. Pasirinkti tinkamą erdvę: jei namuose visada gyva ir triukšminga, gal mūsų sumanymui tiks koks muziejus ar erdvi skaitykla?
Pradedame malda, o paskui neskubėdami perskaitome savo praėjusių metų dienoraščio įrašus. Pasižymėdami kai kurias vietas, gal apibendrinančias tai, ką išgirdome, išmokome, ir rodančias, kaip paaugome. Peržiūrime savo kalendorių, kasdienę pastarųjų 12 mėnesių darbotvarkę. Kai kurie žmonės pataria permesti akimis savo banko sąskaitą ir biudžetą: išstudijuoti, kur leidome savo laiką, dvasinę energiją ir pinigus.
Rekolekcijų vedėja, grožinių ir dvasingumo knygų autorė Vinita Hampton Wright siūlo šiuos tolesnius žingsnius:
Pirmas žingsnis: įsisąmoninkite Dievo artumą. Vienas iš būdų tai padaryti – prašyti Šventosios Dvasios pagalbos peržiūrėti metus iš šventumo perspektyvos – su išmintimi, malone ir tikėjimu. Prašykite malonės atsiplėšti nuo savo mąstymo ir matymo modelių, kad galėtumėte pamatyti savo gyvenimą taip, kaip jį mato Dievas.
„Žinoma, jūs pamatysite savo nesėkmes, bet Dievas mato jus kaip mylimą dukrą ar sūnų, turintį ateitį ir viltį, – įspėja autorė. – Pamatysite ir savo pasiekimus, bet Dievas mato jūsų tikrąjį „aš“, asmenį, esantį anapus visos veiklos, žmogų, sukurtą pagal Dievo paveikslą.“
Antras žingsnis: dėkingumas. Pasitelkę tokią dieviško žvilgsnio perspektyvą, atkreipkite dėmesį į visas geras besibaigiančių metų dovanas. Konkrečiai įvardykite tas, kurios dabar iškyla atmintyje, dėkodami už jas Dievui.
Trečias žingsnis: atkreipkite dėmesį į savo emocijas. Dar kartą peržvelkite metus ir atkreipkite dėmesį į savo emocines reakcijas. Kokie prisiminimai jums kalba garsiausiai? Kokie įvykiai, pokalbiai, santykiai ar veikla kelia daugiausia emocijų dabar juos prisimenant?
Prašykite Dievo pagalbos šias emocijas ištverti, net jeigu jos nėra malonios ar pageidautinos. Paprašykite pagalbos suprasti, kodėl būtent taip jaučiatės. Ką jūsų reakcija į šias emocijas atskleidžia apie jus arba jūsų situaciją?
Ketvirtas žingsnis: pasirinkite vieną metų ypatybę ir melskitės pagal ją. Tęsdami prisiminimų ir emocijų peržvalgą, apsistokite ties vienu iš jų. Galbūt tai yra vienas įvykis, o gal jūsų elgesio modelis, kuris pirmiausia atėjo į galvą. Kad ir kas išnirtų, leiskite tam pakurstyti jūsų maldą. Nesijaudinkite dėl likusių dalykų, į kuriuos galėtumėte dabar gilintis. Likite su tuo vienu dalyku, kuris galingiausiai prasiveržė, ir melskitės pasinėrę į tas mintis ir emocijas.
Penktas žingsnis: pažvelkite į naujus metus. Įsivaizduokite, kokie iššūkiai ir palaiminimai gali jūsų laukti ateinančiais metais. Pagalvokite apie jums reikšmingus santykius, svarbius (o ir nereikšmingus) sprendimus, kuriuos teks priimti, įgūdžius, kurių derėtų mokytis, įpročius, kuriuos verta ugdytis, išgijimą, kurio reikia siekti, gerą darbą, kurį reikia atlikti.
Sudarykite paprastą svarbiausių dalykų sąrašą – dalykų, kurie, jūsų manymu, naujaisiais metais išryškės jūsų gyvenime. Atneškite juos dabar Dievui ir paprašykite visų tų malonių, kurių jums prireiks. Užbaikite malda, dėkodami Dievui už meilę, gyvenimą ir kvietimą dvasiškai tobulėti.
Dvasiniai mokytojai vienbalsiai sutaria, kad labai svarbu retsykiais paliesti senas žaizdas, dėkoti, sudėti viską į Dievo rankas. Tik būdami tuščiomis rankomis gebėsime priimti Dievo dovanas naujaisiais metais: viltį, stiprybę, ištvermę, palaiminimus, džiaugsmą, augimą ir visokius netikėtumus.
Svarbiausia – kad juos išgyventume ne patys vieni, o atpažindami Dievo buvimą visame kame.
Parengta pagal Ignatianspirituality.com.