Jiezno bažnyčioje yra įrengtas šv. Roko altorius ir jo garbei vasarą švenčiami didžiausi Jiezne atlaidai, tačiau esame primiršę, kad būtent jis maro metu gelbėjo žmones. Tad manau, pandemijos akivaizdoje, pravartu prisiminti šv. Roką. Jo tėvai, prancūzai, buvo turtingi ir įtakingi, bet tuo pačiu praktikavo krikščionišką gyvenimą, rūpinosi vargšais.
Šeimą ilgai lydėjo bevaikystė, bet pora uoliai meldėsi į Dievą, prašė Mergelės Marijos, Monpelje miesto globėjos užtarimo ir buvo išklausyti. Jiems gimė berniukas. Pasakojama, kad Rokas buvo auginamas pamaldžiai, Monpelje mokykloje studijavo mediciną.
Būdamas 15 metų Rokas patyrė didelį sukrėtimą. Mirė jo tėvas, o dvidešimties – neteko motinos. Atsisakęs visos žemiškosios šlovės ir garbės, pardavęs visą nuosavybę ir išdalijęs vargšams, iškeliavo į Romą aplankyti apaštalų kapus. Pakeliui sustojo Akvapedante Toskanoje, mat miestą apėmė maras. Kupinas atjautos ligoniams bei būdamas puikiu medicinos studentu, juos gydydavo, bet pats galingiausias vaistas – Šventojo Kryžiaus ženklas, kurį jis padarydavo ligoniui ant kaktos. Mieste jis buvo laikomas angeliškuoju gydytoju, ateinančiu iš Dievo. Vengdamas žemiškosios šlovės, Rokas slapta pasitraukė. Atvykęs į Romą, pirmiausia aplankęs apaštalų kapus bei kankinių šventoves, pasitarnavo maro ištiktoms aukoms.
Grįždamas į tėvynę, Rokas ant savo kūno aptiko žaizdą virš kairės kojos kelio ir suprato, kad yra užsikrėtęs maru. Apsistojo oloje, kur netoliese gyveno Gotardas, turtingas, bet dievobaimingas žmogus. Jis pastebėjo savo šunį vis paimantį duonos ir dingstantį, tad pasekė jį ir pamatė, kad šuo oloje padeda duoną Rokui ant krūtinės ir laižo šventojo žaizdas. Taip Gotardas pradėjo rūpintis Roku, o šis dėkojo Dievui už atsiųstą draugą. Sustiprėjęs, Rokas tęsė kelionę į tėviškę. Prancūzijoje vyko kariniai veiksmai. Keliaudamas per Lombardiją, Šv. Rokas buvo sustabdytas ir apkaltintas šnipinėjimu. Teisme jis neatskleidė kas esąs, todėl buvo įkalintas. Pasakojama, kad rugpjūčio 16-ąją Rokui pasirodęs angelas ir paklausęs, ko šis dar norėtų Dievo paprašyti prieš mirtį. Rokas atsakęs, kad didžiausias jo troškimas, kad vyrai ir moterys, kurie pagarbiai ir pamaldžiai prašys jo maldų, būtų išklausyti ir išvaduoti iš visų rūšių ligų. Tai pasakęs mirė ir buvo palaidotas, o stebuklai jam užtariant nesiliovė ir po jo mirties.
Tad ir mes prašykime Šv. Roko, kad gydytų ir gelbėtų mus nuo šių dienų maro – koronaviruso.
MALDA
Šv. Rokai, ligonių gydytojau
ir slaugytojau, anuomet
Tu rūpinaisi maro ištiktaisiais
ir buvai pasirengęs jiems
patarnauti visokia pagalba
ir karšta malda;
Tu pats neturėjai namų ir mirei skurde bei vienatvėje;
todėl ir šiandien vargstantys ir
ligoniai su pasitikėjimu meldžia Tavo pagalbos ir užtarimo.
Šv. Rokai, ligonių globėjau,
melsk Viešpatį grąžinti sveikatą sergantiems nuo koronaviruso,
o mums visiems, tavo užtarimu pasitikintiems, teikti sielos ir kūno jėgų, kad ištikimai garbintume
Jį per amžius.
Amen.