Koronavirusas sukrėtė visą pasaulį. Daug užsikrėtusių, daug mirčių, daug nežinomybės. Kviečiu ir raginu saugoti save ir kitus. Tačiau esame pastebėję, kad žmonės skirtingai išgyvena šį laikmetį.
Vieni rekomendacijas ignoruoja, kiti – isteriškai panikuoja. Psichiatras M. Marcinkevičius sako, kad daugiausia baimių kyla dėl to, kad pažeidžiamas pagrindinis žmogaus poreikis – saugumo jausmas. Pirmiausia atsiranda baimė susirgti ir mirti. „Jauni žmonės galbūt žino, kad gali susirgti ne itin sunkia forma, bet jie baiminasi dėl vyresnių artimųjų sveikatos. Ši mirties, sunkios ligos baimė yra vienas baisiausių stresų žmogaus gyvenime“, – pabrėžia M. Marcinkevičius. Paskelbus karantiną daugeliui žmonių atsiranda ir finansinio nesaugumo jausmas. „Daug žmonių šiuo metu nedirba, kitiems kyla grėsmė prarasti darbą ar verslą. Žmonės supranta, kad dabartinė situacija gali sukelti rimtą ekonomikos krizę, net gaunantys stabilias pajamas gali jų nebegauti. Žmonės bijo, kad sustos pensijų, neįgalumo išmokų mokėjimas…“
Kai žmogaus psichiką veikia rimtas pavojus, įsijungia gynybiniai mechanizmai. Vienas iš psichologinės gynybos būdų – situacijos ignoravimas. „Aš nesusirgsiu, manęs tai nepalies“ ir t.t. Tai – tam tikra gynybos forma. Kitas mechanizmas – pabėgimas nuo situacijos. Viena iš jo apraiškų – panika, kai žmonės daro neadekvačius veiksmus, nors realiai jie negelbsti – kruopų, makaronų ar tualetinio popieriaus pirkimas ir pan. Kiti pasirenka dar vieną psichologinės gynybos formą, vadinamąjį sustingimą. Šie žmonės niekaip nereaguoja į situaciją, neneigia jos, bet ir nieko nedaro. Nors koronavirusas Lietuvą pasiekė dar palyginti neseniai, psichiatrai jo poveikį jaučia jau dabar. Jie susiduria ir su naujomis kliedesių rūšimis. Psichikos sutrikimų turintys žmonės įsivaizduoja, kad yra užsikrėtę koronavirusu, nors neturėjo jokios galimybės užsikrėsti, nepasireiškia jokie ligos požymiai. Kiti išgyvena, kad užkrėtė draugus, artimuosius, – tikina M. Marcinkevičius. Tad šį laikotarpį visi išgyvename skirtingai. Esu pastebėjęs žmonėse vieną bruožą – kuo jame brandesnis tikėjimas, tuo jame daugiau ramybės ir atvirkščiai. Čia pildosi evangelinė tiesa apie protingą ir paiką žmogų. Prisiminkime. Paikas žmogus pasistatė namą ant smėlio, o protingas ant uolos. Tiek viename, tiek kitame name virė gyvenimas, gal net pašaipa protingam žmogui, nes jam reikėjo daugiau įdėti darbo ir pinigų. Netikėtai užėjo audra, liūtis ir daužėsi į vieno ir kito namus. Tik protingo namas atlaikė, o paiko – sugriuvo. Moralas – be tikėjimo žmogus drąsus, kol viskas gerai, bet iškilus pavojui, viskas sudūžta, puola į neviltį.
Tad ką daryti? Pasak Psichikos sveikatos centro vadovo, patarimai, kaip apsisaugoti nuo koronaviruso poveikio psichikai, nesiskiria nuo teikiamų ir kitais gyvenimo atvejais: „Visų pirma, turime klausyti specialistų. Kai esame sveiki, galime sau leisti gyventi laisviau. Kai rimtai susergame, turime daryti tai, ką sako gydytojas. Pastaruoju metu pateikiama daugybė instrukcijų bei rekomendacijų, kaip elgtis viruso akivaizdoje. Jų privalu paisyti. Psichiatras pabrėžia: izoliavimą namuose galima vertinti ne tik kaip bausmę, bet ir kaip galimybę. Labai svarbu susirasti malonios, prasmingos veiklos. „Mūsų gyvenimo tempas – itin greitas, dažnas nespėjame pabendrauti su šeima, artimaisiais. Jei esate ne vieni, išnaudokite pasibuvimo su artimaisiais galimybes. Kartu gaminkime maistą, žaiskime stalo ar kompiuterinius žaidimus. Jei gyvenate vienas, prisiminkite dalykus, kuriuos seniai norėjote padaryti, tik neradote tam laiko. Gal tai – knyga, kurią vis atidėdavot į šalį, ar kino filmas, kurį norėjote pažiūrėti. Galime pasidžiaugti ir dėl to, kad situacija nutiko XXI amžiuje, kai turime daugybę virtualaus bendravimo galimybių, tad išnaudokime jas“, – pataria M. Marcinkevičius. Labai svarbu, kad veikla atitrauktų nuo liūdnų, neramių minčių. „Nereikėtų nuolat stebėti, kiek ir kur mirė žmonių, nuolatos galvoti apie tai, kad neteksiu darbo ar verslo. Svarbu, kad galva būtų užimta maloniais dalykais. Koronavirusas nėra nei karas, nei maras, nei marsiečių antplūdis. Žmonija nuo jo tikrai neišmirs, – sako psichiatras. Be abejo, nereikia grėsmės neigti, nes situacija rimta. Pridurčiau – atraskime gilesnę maldą, dažniau klausykimės „Marijos radijo“ laidų. Nebūkime ciniški, bet nepasiduokime panikai ir neskleiskime jos. Jeigu jaučiate didelę įtampą ar stresą – konsultuokitės su specialistu. Galiausiai šie išgyvenimai tepadeda suprasti, kokia didelė vilties dovana mums ir pasauliui yra Velykos! Tik prisikėlęs Kristus gali atsakyti į pačius sudėtingiausius mums iškilusius klausimus, tik Jis gali suteikti tikrą ramybę ir saugumą.
Tad koronaviruso saugokimės, tačiau taip pat venkime perdėtos baimės ir iš jos kylančio streso.
kun. Rolandas Bičkausksas