Nuo seno katalikai mėgo gegužės mėnesį. Jie skirdavo pirmąsias pavasario gėles Nekaltai Pradėtajai, įrengdami namuose jai pašvęstus altorėlius ir dalyvaudami gegužinėse pamaldose.
Pirmą gegužės mėnesio sekmadienį skirdavo ir savo motinai – gimdytojai. Motinai, nes jos meilė yra pati kilniausia. Joje nėra nė lašelio egoizmo, ji yra skaidriausia, tyriausia, pasiaukojanti meilė. Joje slypi švelnumas, savęs užmiršimas, išsižadėjimas. Ko gero ne veltui prisimindavo motinas – Mariją ir Gimdytoją. Jos juk turi daug panašumo. Iš savo motinos mes esame gavę gyvybę, o dangiškoji Motina pasauliui padovanojo gyvybės šaltinį – Kristų. Dievo Motina stovėjo po kryžiumi, kai vyko pasaulio išganymo drama, ir mūsų motinos dažnai stovi po kančių kryžiumi, lydėdamos savo vaikus gyvenimo keliais. Bet, baigia išnykti gegužinės pamaldos…. Vis daugiau atsiranda motinų – gimdytojų, kurios nužudo ar numeta savo vaikus… Gal ir čia yra sąsajų? Kai sumažėjo pagarba Motinai Marijai, sumažėjo pagarba ir Motinai – gimdytojai? Kai sumažėjo pagarba Motinai gimdytojai – sumažėjo pagarba ir gyvybei?
Tad su žydinčia gegužės mėnesio gamta susirinkime drauge ar šeimose maldai į Mariją, pagerbkime savo žemiškas mamas, paliudykime meilę, pagarbą ir gyvybę vaikams.
Švč. Mergele Marija, mūsų motina, užtark mūsų žemiškas mamas – gyvas ir mirusias pas savo sūnų – mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.