Ir vėl sukasi nenumaldomas laiko ratas. Regis, tik pasibarstėme pelenais atgailos ženklan galvas, o netrukus bažnyčių varpai paskelbs Prisikėlimo žinią. Gavėnia kvietė maldai, pasninkui ir išmaldai. Ar šis tradicinis raginimas pasiekė mus, ar pavyko ką nors nuveikti?
Karantinas apribojo judėjimą ir įvairią veiklą, tad tikrai turėjom tam daugiau laiko.
Maldoje atskleidžiame tiesą apie save ir Dievą. Pasninkaudami, kukliau padengdami stalą, mokomės įveikti savo egoizmą. Duodami išmaldą kovojame su godumo yda. Kam to reikia? Kad mumyse būtų daugiau meilės! O ko jau ko, tai tikrai jos visiems trūksta. Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimas tai ypač apnuogino…
Jėzaus ryšys su Tėvu, Jo visiškas savęs išdalinimas ir paaukojimas už mus ant kryžiaus teatveria akis ir širdis. Jo meilė tepadrąsina pripažinti savo silpnumą ir priėmus Susitaikinimo sakramentą keltis su Kristumi naujam meilės gyvenimui.
Gavėnios liko visai ne daug, bet dar galime įsijungti į Didžiąją savaitę. Nelikime abejingi sau!
Klebonas kun. Rolandas