„Jubiliejinėje katechezėje apie Jėzų, mūsų viltį, šiandien apmąstysime Jo gimimo Betliejuje įvykį“, – kreipėsi popiežius Pranciškus į trečiadienio rytą vykusioje bendrojoje audiencijoje dalyvavusius piligrimus. Po šio pirmojo sakinio Pranciškus atsiprašė, kad dėl dar nepraėjusio bronchito nebegali daug kalbėti, ir paprašė, kad katechezės tekstą perskaitytų kartu su juo buvęs kunigas.
Evangelistas Lukas, rašydamas apie Jėzaus gimimą, gana tiksliai nurodo šio įvykio laiką ir vietą, sakoma popiežiaus Pranciškaus katechezėje. „Taip vienas su kitu susiliečia konkretumas ir visuotinumas“, – šiais žodžiais Jėzaus gimimo įvykio aprašymą savo knygoje apie Jėzaus vaikystę apibūdino popiežius Benediktas XVI.
Vietovardis Betliejus reiškia „duonos namai“. Iš tiesų tame mažame mieste gimęs kūdikis atėjo į pasaulį tam, kad būtų duona, kuri numalšina pasaulio alkį. Arkangelas Gabrielius per apreiškimą Mergelei Marijai kalbėjo apie Mesiją, didį karalių. Tačiau Jėzaus gimime nematome nieko karališka. Dievo Sūnus gimė ne karališkuose rūmuose, bet namo gale, ten, kur laikomi gyvuliai. Taip evangelistas Lukas pabrėžia, kad Dievas ateina į pasaulį ne skambiai ir triukšmingai, Jis pradeda savo žemiškąją kelionę nuolankiai.
Taip pat ir pirmieji šio nepaprasto įvykio liudininkai buvo piemenys – neraštingi, paprasti žmonės, dėl nuolatinio buvimo su gyvuliais skleidžiantys aplink nemalonų dvoką. Tačiau jie verčiasi piemens, ganytojo amatu, per kurį pats Dievas apsireiškia savo tautai. Piemenims pirmiesiems buvo pranešta, kad labai kuklioje, gyvuliams skirtoje vietoje jiems gimė ilgai lauktas mesijas, kuris bus visų Ganytojas ir Gelbėtojas. Ši žinia juos nepaprastai nustebino ir uždegė jų širdis džiaugsmu ir šlovinimu.
„Broliai ir seserys, – sakoma trečiadienį per bendrąją audienciją skaitytoje popiežiaus katechezėje, – ir mes prašykime malonės, kad, kaip ir piemenys, sugebėtume stebėtis ir šlovinti Dievą, ir branginti tai, ką Jis mums patikėjo: savo talentus, charizmas, pašaukimą ir žmones, kurie yra su mumis. Prašykime Viešpatį, kad mokėtume silpnume įžvelgti nepaprastą Dievo Kūdikio jėgą. Jis ateina atnaujinti pasaulio ir perkeisti mūsų gyvenimus savuoju vilties kupinu planu visai žmonijai.“
Audiencijos pabaigoje, prieš palaiminimą, popiežius Pranciškus vėl visų prašė atsiminti žmones, gyvenančius karų ir konfliktų kamuojamose šalyse. „Seserys, broliai, melskimės už taiką, – sakė popiežius. – Darykime viską dėl taikos. Nepamirškime, kad karas yra pralaimėjimas. Visada. Žmonės gimsta ne tam, kad žudytų, bet kad siektų tautų pažangos. Ieškokime kelių į taiką. Kasdienėse maldose prašykime taikos. Atsiminkime Ukrainą… kaip labai ji kenčia. Pagalvokime apie Palestiną, Izraelį, Mianmarą, Šiaurės Kivu, Pietų Sudaną. Tiek daug šalių, kur vyksta karai. Prašau, melskimės už taiką. Atgailaukime už taiką.“
bernardinai.lt