Šis iškilus dvasininkas gimė 1920 m. rugpjūčio 20 d. Kaišiadorių vyskupijoje, Žaslių parapijoje, Guronių kaime (Kaišiadorių r.). Kunigu įšventintas 1944 m. Darbavosi įvairiose Kaišiadorių vyskupijos parapijose, taip pat Kauno kunigų seminarijoje – dvasios tėvo pareigose. Pal. arkivysk. Teofilius Matulionis 1957 m. Vincentą Sladkevičių konsekravo vyskupu – savo pagalbininku Kaišiadorių vyskupijai. Sovietų valdžia neleido naujajam vyskupui eiti pareigų. 1959 m. jis buvo ištremtas į Nemunėlio Radviliškį ir apgyvendintas namų arešte (Biržų r.). Tik 1982 m. jam buvo leista vykdyti ganytojo pareigas – Kaišiadorių vyskupijos apaštalinio administratoriaus pareigose. Šv. popiežius Jonas Paulius II 1988 m. vyskupą Vincentą paskyrė Šventosios Romos Bažnyčios kardinolu.
Įamžinant šio iškilaus Kaišiadorių vyskupijos dvasininko atminimą, jo tėviškėje – Guronių kaime, 2002 m. Kaišiadorių vyskupija įkūrė sakralinį parką, skirtą Rožinio maldai, brangintai kardinolo. 2007 m. kardinolo tėviškėje atvėrė duris ekspozicija ir Rekolekcijų namai, vedami seserų Eucharistiečių.
Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-tmetį, Lietuvos žiniasklaida atskleidė vieną įdomų faktą, susijusį su kardinolo Vincento asmeniu. Po 1991 m. sausio 13 d. įvykių Kovo 11-osios aktas buvo perduotas saugoti ne archyvų sistemai, bet kardinolui V. Sladkevičiui. Buvo manoma, kad sovietų kariams iš naujo bandant okupuoti Lietuvą ar keliant karo grėsmę, Aktas bus saugesnis, jei bus laikomas pas kardinolą.
Sukakties minėjimas Kaišiadorių vyskupijoje:
rugpjūčio 20 d., ketvirtadienį
10, 12 ir 18 val. – šv. Mišios Žolinės aštuondienio pamaldose Pivašiūnuose;
rugpjūčio 23 d., sekmadienį
12 val – šv. Mišios Kaišiadorių katedroje;
15 val. – pasidalinimas prisiminimais, agapė kardinolo tėviškėje – Guronyse;
Kaišiadorių vyskupijos kurija