Kiekvienais metais lapkričio 16-22 dienomis Vilniuje vyksta Aušros Vartų atlaidai. Klebono kunigo Rolando paskatinti, lapkričio 18 d. apie 40 parapijiečių išsiruošė į Gailestingumo Motinos atlaidus. Kelionę pradėjome Rožinio malda, kiekvienas turėdamas savo intenciją.
Prasminga, kad ši kelionė vyko Gailestingumo metų išvakarėse. Važiuojant komfortabiliu autobusu, klebonas mus supažindino su Aušros Vartų stebuklingo paveikslo ir šv. Teresės bažnyčios istorija. Įdomu, kad šią bažnyčią fundavo Steponas Pacas, tuometinis Jiezno dvaro šeimininkas. Atlaidų metu, kiekvieną dieną buvo meldžiamasi įvairiomis intencijomis, o šią – už kunigus ir klierikus. Šv. Mišių aukoje dalyvavo per 50 kunigų. Liturgijai vadovavo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Dėkojome Dievui už kunigus, meldėme naujų pašaukimų.
Po pamaldų skubėjome į Aušros Vartų koplyčią. Jos fasade mus pasitiko įrašai lotynų kalba: „Mater misericordiae“ (Gailestingumo motina) ir „Sub Tuum praesidium“ (Tavo apgynimo šaukiamės).
Mergelės Marijos paveikslas nutapytas XVI a. antroje pusėje nežinomo dailininko. Kaip stebuklingas garbinamas jau keletą šimtų metų. Tai vienas iš nedaugelio Madonos paveikslų be kūdikio. Paveikslas (165×200 cm) nutapytas ant 2 cm storio ąžuolinių lentų. Marijos galvą puošia dvi viena ant kitos uždėtos paauksuotos sidabrinės karūnos. 1773 m. popiežius Klemensas XVI suteikė daug atlaidų besimeldžiantiems į Aušros Vartų švč. Mergelę.
Paveikslo stebuklingumą liudija gausios sidabrinės ir auksinės votos – maldininkų už patirtas malones padėkos ženklai.
Šalia Marijos gimdytojų paveikslo – šv. Joakimo ir Onos skulptūros. Suklupome ir mes prie Gailestingumo Motinos pagarbinti ir padėkoti, išsakyti savo skaudulius, rūpesčius ir maldavimus.
Grįždami iš Vilniaus aplankeme šv. popiežiaus Jono Pauliaus II įamžinimo vietas. Pasigrožėjome priešais Vievio parapijos bažnyčią šv. Jonui Pauliui II įrengta aikšte ir jo skulptūra (autorius – skulptorius Vytautas Nalivaika). Aplankėme Elektrėnų modernią švč. M. Marijos kankinių karalienės bažnyčią (architektas Henrikas Šilgalis). Apie šią šventovę, miestą, žmones džiugiai papasakojo kun. Rolandas – juk jis čia pradėjo savo kunigystės kelią, trejus metus talkino vietos klebonui. Fasadą puošia įspūdingos 6 kolonos (simbolizuoja Lietuvos krikščionybės šešis šimtmečius) ir septinta kolona – arka (septintąjį šimtmetį), pro kurią patenkama į bažnyčią. Modernus ir interjeras, įdomus „Kryžiaus kelias“ (autorė – dailininkė N. Vilutytė), atliktas sgrafito technika ant banguojančios sienelės, primenančios išvyniotą drobulę. Centrinį altorių puošia skulptūra „Prisikėlęs Kristus“, kairėje koplyčioje „Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienė“ skulptūra (autorius skulptorius Stanislovas Kuzma). Bet mūsų akys krypsta į dešinėje įrengtą koplyčią, į šv. Jono Pauliaus II skulptūrą (autorius skulptorius Mindaugas Junčys). Čia žmonės meldžia šventojo užtarimo ir pagijimo iš įvairių, ypač onkologinių, ligų. Pasimeldėme ir mes.
Riedėdami link namų užsukome ir į Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedrą, aplankėme kriptoje Dievo tarno Teofiliaus Matulionio kapą, paprašėme Dievą, kad skirtų jį mums užtarėju danguje. Suklupome maldai vyskupo Jono Ivanausko rūpesčiu įrengtoje Gailestingumo koplyčioje. Pagerbėme Gailestingumo apaštalų – šv. Jono Pauliaus II ir šv. Faustinos relikvijas, sukalbėjome Gailestingumo vainikėlį ir džiugia bei pakilia nuotaika pasiekėme namus. Dėkojame Dievui ir Gailestingajai Motinai už kelionės metu patirtas malones.
Eugenija Rimšienė