Parapijoje švenčiami atlaidai:
Šv. Jono Krikštytojo (birželio 24 d.),
šv. Roko (sekmadienį, po rugpjūčio 16 d.) ir
šv. arkangelo Mykolo (paskutinį rugsėjo sekmadienį).
Kas yra atlaidai?
Pirmiausia reikėtų į atlaidus žiūrėti tikėjimo akimis. Atlaidai – tai Katalikų Bažnyčios tikėjimo dalis, kada iš Bažnyčios nuopelnų – Kristumi sekusių šventųjų lobyno, kurie dabar yra Danguje, Dievas dalija tuos turtus čia, žemėje. Atlaidai naikina nuodėmių pasekmes. Per išpažintį Dievas atleidžia mūsų nuodėmes, bet jos turi pasekmes žmonių gyvenimuose, santykių nuostolius. Per šventųjų užtarimą Dievas užgydo tas žaizdas.
Žinoma, atlaidams laimėti yra būtinos kelios sąlygos. Žodžiai „laimėti“ ar „pelnyti“ atlaidus galbūt senoviškai skamba, gal reikėtų rasti šiuolaikiniam žmogui priimtinesnį apibūdinimą, tačiau pačios sąlygos labai realios ir būtinos kiekvienam krikščioniui, norinčiam įeiti į Dangaus Karalystę. Pirmoji sąlyga, galbūt mažiausiai akcentuojama ir girdima, yra išsižadėti net mažiausio prisirišimo prie bet kokios, net lengvos nuodėmės. Kartais galvojame, kad užtenka nedaryti didelių nuodėmių, o lengvos – tiek to, nes pavargstame su jomis kovoti. Tačiau atlaidai kviečia į visišką atsivertimą, kai sakome: „Dieve, šventųjų pavyzdžiu ir Tavo paties pavyzdžiu, Tavo meilės įkvėptas nebenoriu būti prisirišęs prie jokios nuodėmės.“ Išsižadėjęs nuodėmės jau galiu eiti sakramentinės išpažinties, kuri ir yra antroji sąlyga. Todėl, jei tikrai norime gauti Dievo malones per atlaidus, turime atverti širdis. Ne tik uždegti žvakutę prie altoriaus ar atlikti piligriminę kelionę, bet priimti sakramentus. Kitos dvi sąlygos yra priimti Šventąją Komuniją ir pasimelsti popiežiaus intencija.