„Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną – gyvens per amžius.
Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę“. (Jn 6,51)
Eucharistija yra viso krikščioniško gyvenimo versmė ir viršūnė, nes tai pats Kristus. Norėdamas visada pasilikti su savaisiais ir padaryti juos savo prisikėlimo dalininkais, Jis įsteigė Eucharistiją, duodamas valgyti Duoną – Jo Kūną, ir gerti iš Vyno taurės – iš Jo Kraujo taurės. „Tai darykite mano atminimui“, – sakė Jis. Bažnyčia nuo pat pradžių ištikimai vykdė Viešpaties įsakymą apaštalams švęsti Eucharistiją iki Jam sugrįžtant. Ypač sekmadienį, Jėzaus prisikėlimo dieną, krikščionys renkasi „laužyti duonos“. Susirinkę į draugę, klausomės Jo žodžio, dėkojame už visus Jo darbus žmonijos istorijoje, susivienijame su Juo ir su visais Bažnyčios nariais valgydami prie Jo aukos ir puotos stalo.
Eucharistijos sakramento kiti pavadinimai
Šis sakramentas turi daugybę pavadinimų, vis kitu atžvilgiu nusakančių jo turtus: Eucharistija, nes tai dėkojimas Dievui; Viešpaties vakarienė, nes tai Paskutinė vakarienė, kurią Viešpats valgė su savo mokiniais kančios išvakarėse. Šia vakariene iš anksto švenčiamas Avinėlio vestuvių pokylis dangiškojoje Jeruzalėje; Duonos laužymas, nes šį žydų valgymo paprotį Jėzus panaudojo, laimindamas ir dalindamas duoną kaip stalo šeimininkas, ypač per Paskutinę vakarienę. Iš to laužymo mokiniai pažino Jį prisikėlusį; duonos laužymu pirmieji krikščionys vadino savo eucharistinius susirinkimus. Tuo norėta pasakyti, kad visi, kurie valgo tą sulaužytą duoną – Kristų, vienijasi su Juo ir sudaro su Juo vieną kūną;
Eucharistinis susirinkimas, nes Eucharistija švenčiama tikinčiųjų susirinkime, kuris regimai išreiškia Bažnyčią;
Viešpaties kančios, mirties ir prisikėlimo atminimas;
Šventoji auka, nes ji sudabartina vienintelę Kristaus auką ant kryžiaus. Ji taip pat vadinama šventąja Mišių auka, šlovinimo auka, dvasine auka, tyra ir šventa auka, nes atbaigia ir pranoksta visas Senosios Sandoros aukas;
Šventoji ir dieviškoji liturgija, nes jos šventimas yra visos Bažnyčios liturgijos centras ir jos tobula išraiška. Tokia pat prasme sakramentas vadinamas ir Šventųjų paslapčių liturgija. Švenčiausiasis Sakramantas, nes tai – sakramentų sakramentas. Taip vadinama ir Eucharistinė duona, laikoma tabernakulyje;
Komunija, nes mes vienijamės su Kristumi, kuris mus padaro savo Kūno ir Kraujo dalininkais. Sunki nuodėmė atskiria mus nuo Dievo ir nuo Bažnyčios, tad jei kas jaučiasi sunkiai nusidėjęs, negali dalyvauti Eucharistijos Komunijoje, pirmiau negavęs atleidimo Atgailos ir Susitaikinimo sakramentu;
Šventosios Mišios, nes liturgija baigiasi tikinčiųjų pasiuntimu (missio), kad jie vykdytų Dievo valią savo kasdieniame gyvenime ir tęstų tai, ką švęsdami Eucharistiją yra pradėję;
Vaikai Pirmajai Komunijai pradedami ruošti 4 klasėje, kurie lanko tikybos pamokas ir jų tėvai iki spalio 1 d. užregistruoja juos pas kleboną.
Juos ruošia tėvai, talkina katechetė ir klebonas.
Tėvams (ar/ir krikšto tėveliams) organizuojamas Alfa kursas (spalio – vasario mėn.), rekolekcijų savaitgalis (sausio mėn.).
Katechizuojamieji su tėvais sekmadieniais dalyvauja šv. Mišiose.
Ruošimas I Komunijai vyksta nuo spalio 1 d. iki birželio 1 d.
Pirmoji Komunija parapijoje švenčiama Tėvo dienoje (birželio mėn. pirmą sekmadienį)
Suaugusieji šiam sakramentui rengiami individualiai.