Jiezno šaulių kuopos sudėtis Nuo 1930 m. Jiezno šaulių kuopa buvo susiskirsčiusi į 4 būrius: 1) I Jiezno šaulių būrys 2) II Pelekonių šaulių būrys 3) III Pikelionių šaulių būrys 4) IV Jiezno moterų-šaulių būrys. Pirmajame Jiezno vyrų-šaulių būryje išsiskyrė
Sudaužyti likimai Sovietų okupacija 1940 m. ir reokupacija 1944 m. palietė daugelio krašto žmonių gyvenimus ir sudaužė įvairių socialinių sluoksnių žmonių likimus. Gynusieji tautos laisvę buvo beatodairiškai naikinami, pasidavę sovietinėms pseudoidėjoms, ėjo prieš tautos interesus. Ne paslaptis, kad 1940 m.
Jiezno šauliai stipriai padirbėjo 1925–1935 m. ugdydami krašto žmonių patriotizmą. 1923 m. jie jau organizavo Joninių šventimą krašto piliakalniuose, 1925 m. savo ir rėmėjų surinktomis lėšomis pastatė paminklą 1919 m. Jiezno mūšyje su bolševikais kritusiems savanoriams. 1930 m. jų dėka
Lietuvos Respublikos Seimas šiuos metus, šalia kitų garbingų atmintinų datų, paskelbė Lietuvos šaulių sąjungos metais. 1919 m. birželio 27 d. Krašto apsaugos ministerija patvirtino Šaulių sąjungos nuostatus ir ji tapo savarankiška organizacija. Šaulių sąjungos statutas numatė, kad Lietuvos šaulių sąjunga
1918 m. pab. Jiezno krašte atsiradusi lietuviška savivalda sužadino viso krašto žmonių entuziazmą, jų aktyvumą, smalsumą ir savivaldos žmonių didžiavimąsi tarnavimu kraštui. Iki šiol plačiau nenagrinėjome Jiezno valsčiaus administracinio valdymo cariniais laikais. Savivaldos tuo metu neturėjome. Remsimės žinomo kraštiečio, kariškio
Marš! „Marš, algirdėnai! Algirdo kardas Senojo Kremliaus daužė vartus! Laisvės kovose Algirdo vardui Lenkėsi vėliau priešas nuožmus. Marš, algirdėnai! Dzūkams karžygius Primena tylūs Jiezno kapai. Marš, algirdėnai! Pulko mūs žygius Skelbia Tėvynės Kovų Varpai. Ilgas, didingas žygių mūs kelias, Kelias
Šiais metais lapkričio mėnesį minime lietuviškos savivaldos šimtmetį. 1918 m. lapkričio 11 d. ką tik naujai atgimusi Lietuvos valstybė jau susidūrė su pilsudskininkų ir bolševikų imperinėmis užmačiomis. Tuo metu Lietuvos valstybė labai silpna tiek finansiniais, policijos, kariuomenės, tiek kitais valdžios
Jieznas ir Pacai lenkų mokslininkės Anos Silvijos Čyž mokslinėje studijoje „Pacų giminės meno fundacijos“ (II). Garbios lenkų mokslininkės, mokslų daktarės Anos Silvijos Čyž studijoje svarbu pastebėti mūsų bažnyčios interjero istorinę kaitą ir išsiaiškinti, kas joje dar yra išlikę iš pačių
Nuo senovės ir vėliau – geros vilties Lelija. Jieznas ir Pacai lenkų mokslininkės Anos Silvijos Čyž mokslinėje studijoje „Pacų giminės meno fundacijos“ Didžiosiomis parapijos šventėmis Jiezne sugrįžtame prie Pacų lelijos. Viena ilgus šimtmečius išlaikiusi ir dabar yra Dievo žodžiu gyva:
1941 m. birželio tremtis, kaip komunizmo ir sovietizmo nusikaltimas, atskleidė aiškius sovietų ir vietinių komunistų tikslus: sunaikinti mūsų tautą, palikti ją be inteligentijos ir intelektualų. Naikinant tautą remtis siauro politinio akiračio, menko išsilavinimo, baimės pilnais, nuolat pataikaujančiais žmonėmis. Antra vertus,