Lietuvos Respublikos Seimas šiuos metus, šalia kitų garbingų atmintinų datų, paskelbė Lietuvos šaulių sąjungos metais. 1919 m. birželio 27 d. Krašto apsaugos ministerija patvirtino Šaulių sąjungos nuostatus ir ji tapo savarankiška organizacija.
Šaulių sąjungos statutas numatė, kad Lietuvos šaulių sąjunga yra visuomeninė karinė savanorių organizacija, kad ji sudaro Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dalį. Jos svarbiausias tikslas yra stiprinti tautos atsparumą ir valstybės gynimo pajėgas bei siekti, kad kiekvienas lietuvis būtų šaulys. Šaulių sąjungos šūkis: Nepriklausomai Lietuvai (Lietuvos Šaulių sąjungos įstatymas ir statutas, Kaunas, 1936, p.7).
Šaulių sąjungos veiklos turinys buvo labai platus. Trumpai jį galima apibūdinti vieno iš Lietuvos šaulių sąjungos vadovo Vlado Putvinsko-Putvio išsakytais principais: 1) Gink Lietuvos nepriklausomybę ir lietuvišką žemę; 2) Švieskis ir šviesk; 3) Stiprink valią ir kūną; 4) Būk drausmingas ir mandagus; 5) Gerbk ginklą; 6) Būk tiesus ir teisingas; 7) Tesėk žodį; 8) Būk budrus; 9) Saugok valstybės turtą; 10) Brangink šaulio vardą ir lietuvio garbę. Toks buvo Šaulių dekalogas, numatantis tiek karinę, tiek švietimo, tiek kultūrinės veiklos plotmes.
Ir tai nebuvo vien deklaracijų principai. Šalia karinio pasiruošimo veiklos šauliai vykdė ir tautos kultūrinimo darbą. Jie organizavo lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, sanitarijos ugniagesybos kursus. Didelis dėmesys buvo skiriamas dainos, muzikos populiarinimui, sporto propagavimui, bibliotekų ir bibliotekėlių steigimui. Lietuvos šaulių sąjunga leido periodinį žurnalą „Trimitas“. Šaulius sudarė ir vyrai, ir moterys, struktūriškai – Šaulių rinktines, būrius ir skyrius. Tarpukario metais Jiezno 6-asis Šaulių būrys priklausė Alytaus Antano Juozapavičiaus 19-ajai Šaulių rinktinei.
Lietuvos šauliai tarpukaryje labai aktyviai padėjo Lietuvos kariuomenei užtikrinti Lietuvos valstybingumą, jų prieš sovietų okupaciją buvo net 62000. Lietuvos šauliai daug nusipelnė pagarbos už tiesioginį dalyvavimą 1923 metų Klaipėdos sukilime, grąžinusiame uostamiestį Lietuvai.
Jiezno šaulių istorija tarpukaryje – krašto garbės istorija
Jieznas tarpukariu priklausė Alytaus apskričiai. Tenka pastebėti, kad kaimynai – Darsūniškio, Kruonio šauliai, priklausę Trakų apskričiai, bei Skriaudžių, Pakuonio, Garliavos šauliai iš Marijampolės apskrities – savo veiklą pradėjo jau 1920 metais. Jiezno šaulių veikla prasidėjo nuo 1922 m. vasario 25 d., kada buvo sušauktas Alytaus apskrities Šaulių skyrių susirinkimas („Trimitas“, 1922, nr. 8, p.25). Po šio susirinkimo praėjus keliems mėnesiams, liepos 30 d., spaudoje rašoma: „Po pamaldų Šaulių būrys su didžiausia minia apvaikščiojo Amerikos pripažinimo de jure dėl Lietuvos šventę. Pridedamosios mokyklos mokytojas Celiešius kalbėjo, o taip pat kiti. Paskui jausmingai pagiedoję himną, išsiskirstė“ (Trimitas“, 1922, nr.33 (103), p.29). Tikriausiai tokie pasivaikščiojimai buvo retoki, nes po gero pusmečio kitas korespondentas, žinomas savanoris Juozas Saikelis-Saikevičius apie Jiezno šaulius prabyla kitaip: „Jieznas. Alytaus apskritis. Iki šiam laikui Jiezno būrys buvo apmiręs, bet dabar tankiau daromi susirinkimai. Tik būryje nė vienos saulės – mergelės. Laikas susiprasti“ („Trimitas“, 1923, nr.151, p.28). Suaktyvėjo 1925 m., kada šauliai pastatė paminklą savanoriams (1930 m. pavasarininkai sutvarkė savanorių kapines įrengdami betoninius kryželius su žuvusiųjų pavardėmis). Sunku spręsti apie 1922–1928 m. Jiezno šaulių veiklą, nes beveik neišlikę to laikotarpio dokumentacijos arba ji labai paviršutiniška. Pirmieji Jiezno šauliai buvo: mokytojas Julius Celiešius, ilgametis valsčiaus dar ir carizmo laikais tarnautojas Steponkevičius Adomas, sovietų laikais patyręs tremtį. Pirmajame šaulių būryje taip pat buvo ilgametis valsčiaus tarnautojas Juozas Gutauskas, gimęs 1892 m., Kašonių seniūnas Juozas Jurkonis, gimęs 1882 m., krašto savanoris iš Antanavos Juozas Saikelis-Saikevičius, ilgametis Jiezno valsčiaus viršaitis Jurgis Randis, gimęs 1892 m., Jiezno prekybininkas Stasys Braga, sovietų represuotas, mokytojas Bartlingas Vaclovas, gimęs 1901 m., tuo metu dirbęs Jiezno valsčiui priklausiusioje Birštono pradžios mokykloje, vadinamoje Žalioje mokykloje, ir kiti. Labai skrupulingai organizacijos protokolus rašė sobuviškis šaulys Jonas Nenartavičius. Iš pradžių nereikėjo didesnio šaulių skaičiaus užregistruoti būriui. Vėliau buvo nustatyta, kad būryje turi būti ne mažiau kaip 30 narių. Per 10 metų nuo 1929 iki 1939 m. tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai išaugo Jiezno šaulių būrys. Žvelgiu į daugelio pavardes ir gėriuosi, daugelis jų dar ir pavasarininkai, ir jaunalietuviai. Juos visus sujungė noras ir pareiga ginti Tėvynę. Ateis 1944–1946 ir kiti metai, Juozas Ogilba-Dobilas, Antanas Matikas-Skroblas, Adomas Zablackas-Karklas, Jonas Zablackas-Briedis, Vincas Česnavičius-Čerčilis iš Valiūniškių, Jonas Palionis-Sakalas iš Žideikonių, Jiezno policijos punkto vedėjas Adolfas Šklerevičius-Juodvarnis žus kovoje su okupantais, kiti patirs kalėjimus, represijas, tremtis, kai kurie iš jų ten mirs.
Pateikiu, mielieji, 1939 m., prieš pat sovietų okupaciją, Jiezno šaulių sąrašą. Dar 1939 m. jie visi dalyvavo iškilmingoje Lietuvos valstybės dvidešimtmečio šventėje, po dešimties metų jų Jiezne jau nebuvo… Tai Jūsų anapilin išėję artimieji.
Lietuvos šaulio
priesaika
Pagal Lietuvos Šaulio statutą, priimtieji į šaulius, Šaulių šventėje prisiekdavo arba iškilmingai pasižadėdavo bažnyčioje ar aikštėje, aukštesnio viršininko akivaizdoje.
Priesaikos tekstas
„Prisiekiu Visagalio Dievo akivaizdoje, kad ištikimai ir sąžiningai vykdysiu Šaulių sąjungos nario pareigas, ginsiu Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę nuo visų jos priešų, nesigailėdamas nei savo sveikatos, nei gyvybės, tiksliai vykdysiu įstatymus ir savo viršininkų įsakymus, šventai laikysiu visas man patikėtas paslaptis, niekada su Lietuvos priešais nesitarsiu, jokių žinių jiems nepateiksiu ir visą, ką tik apie juos sužinosiu, tuojaus savo viršininkams pranešiu; saugosiu šalies gerovę ir visur elgsiuos, kaip doram, klusniam ir narsiam šauliui elgtis pridera. Tepadeda man Viešpats Dievas mano darbuose Tėvynei Lietuvai“ (Lietuvos Šaulių Sąjungos įstatymas ir statutas, Kaunas, 1936, p.64).
Iškilmingo pasižadėjimo tekstas tapatus, tik be žodžių „Visagalio Dievo akivaizdoje“.
Jiezno šauliai 1939 metais
1) Jaunesnysis puskarininkis Adolfas Šklerevičius – Jiezno policijos punkto vedėjas 1940–1941 ir 1942–1944 m.;
2) Šaulys Česnavičius Antanas, Antano, iš Valiūniškių k.;
3) Šaulys Vaičiūnas Kazys, Petro, iš Kisieliškių k.;
4) Šaulys Babilius Antanas, Bonifaco, iš Lingėniškių k.;
5) Šaulys Palionis Jonas, Jono, iš Žideikonių k.;
6) Puskarininkis Liuiza Julius, Šimo, iš Slabados k.;
7) Šaulys Kandrotas Jonas, Adomo, iš Valiūniškių k.;
8) Šaulys Steikūnas Vytautas, Kazimiero, iš Kašonių dvaro;
9) Šaulys Steponkevičius Adomas, Zigmo, iš Jiezno;
10) Šaulys Kuliešius Bronius, Zigmo, iš Kukiškių k.;
11) Jaunesnysis puskarininkis Česnavičius Vincas, Antano, iš Valiūniškių k.;
12) Grandinis Sebeika Adomas, Jono, iš Anglininkų k.;
13) Šaulys Kavaliauskas Antanas, Augusto, iš Pelekonių k.;
14) Šaulė Domicėlė Nenartavičiūtė-Baltrušatienė, Juliaus, iš Sobuvos k.;
15) Šaulys Daškevičius Jonas, Antano, iš Jiezno;
16) Šaulys Pakrosnis Aleksas, Kazio, iš Anglininkų k.;
17) Šaulys Zablackas Jonas, Adomo, iš Grikapėdžio k.;
18) Grandinis Raškevičius, Antano, iš Anglininkų k.;
19) Šaulys Babilius Julius, Banio, iš Lingėniškių k.;
20) Šaulys Raškevičius Jonas, Simano, iš Anglininkų k.;
21) Šaulys Mockevičius Petras, Petro, iš Kukiškių k.;
22) Šaulys Ivanauskas Pranas, Klemenso, iš Nibrių k.;
23) Šaulys Zaparackas Vincas, Juozo, iš Anglininkų k.;
24) Šaulys Tamošiūnas Pranas, Alekso, iš Sundakų k.;
25) Šaulys Bieliauskas Leonas, Motiejaus, iš Sundakų k.;
26) Puskarininkis Misevičius Pranas, Simano, iš Mediniškių k.;
27) Šaulys Klinavičius Petras, Antano, iš Jiezno;
28) Šaulys Matukonis Antanas, Miko, iš Sundakų k.;
29) Šaulys Grigonis Juozas, Alekso, iš Pelekonių k.;
30) Šaulys Bertlingas Julius, Juliaus, iš Julijanavos k.;
31) Šaulys Maceina Juozas, Antano, iš Nibrių k.;
32) Šaulys Tamošiūnas Petras, Alekso, iš Sundakų k.;
33) Šaulys Palionis Jonas, Juozo, iš Nibrių k.;
34) Šaulys Bajoras Antanas, Kazio, iš Pelekonių k.;
35) Jaunesnysis puskarininkis Bajoras Aleksas, Jono, iš Benčiakiemio k.;
36) Šaulys Dagilis Juozas, Antano, iš Nibrių k.;
37) Šaulys Astrovas Juozas, Antano, iš Nibrių k.;
38) Šaulys Kuliešius Vincas, Motiejaus, iš Kukiškių k.;
39) Šaulys Gutauskas Juozas, Karolio, iš Jiezno;
40) Šaulys Tamošiūnas Jonas, Zigmo, iš Nibrių;
41) Šaulys Klinavičius Aleksas, Jono, iš Kadikų k.;
42) Jaunesnysis puskarininkis Bernatonis Juozas, Kosto, iš Šilinių k.;
43) Šaulys Jieznys Antanas, Vinco, iš Vošiškių k.;
44) Šaulys Klinavičius Stasys, Petro, iš Jiezno;
45) Šaulys Kandrotas Antanas, Alekso, iš Sundakų;
46) Šaulys Jurkonis Juozas, Antano, iš Marginių k.;
47) Šaulys Jurkonis Juozas, Antano, iš Kašonių k.;
48) Šaulys Kunca Albinas, Juozo – krašte dirbęs mokytojas;
49) Šaulys Jurkonis Jonas, Juozo, iš Marginių k.;
50) Šaulys Kasčionis Petras, Juozo, iš Nibrių k.;
51) Šaulys Zencevičius Bronius, Jono, iš Pelekonių k.;
52) Šaulys Randis Jurgis, Juozo, iš Sokonių k.;
53) Šaulys Valatka Pranas, Jono, iš Sokonių k.;
54) Šaulys Valatka Vladas, Jono, iš Sokonių k.;
55) Šaulys Celiešius Antanas, Jurgio, iš Pelekonių k.;
56) Šaulys Tamošiūnas Kazys, Jono, iš Nibrių k.;
57) Šaulys Braga Stasys, Miko, iš Jiezno;
58) Šaulys Joneliūnas Bernardas iš Vošiškių k.;
59) Šaulė Klinavičiūtė Julė iš Jiezno;
60) Šaulė Stepankevičiūtė Marijona, Mykolo, iš Jiezno;
61) Šaulė Ligeikaitė Marija, Mykolo, iš Jiezno;
62) Jaunesnysis puskarininkis Valatka Juozas, Simano, iš Jiezno;
63) Šaulys Acus Kostas, Juozo, iš Jiezno;
64) Šaulė Česnavičiūtė Adelė, Antano, iš Valiūniškių k.;
65) Šaulys Steponkevičius Petras, Alekso, iš Jiezno.
Kandidatais į šaulius tuo metu buvo Juozas Ogilba, Jono, iš Jiezno ir Zablackas Jonas, Jono, iš Grikapėdžio
(LCVA, f.561.ap. 12, panaudotos bylos 8611-8691).
Šiuos žmones iš esmės galima apibūdinti kaip krašto tarpukario ir pokario elitą. Ištesėję Šaulių priesaiką, šie žmonės žuvo partizanų būriuose, mirė tremtyje, patyrė tolesnius žmogaus prigimtinės teisės suvaržymus sovietmečiu. Todėl kviečiu Jiezno krašto visuomenę Gedulo ir vilties dieną, birželio 14-ąją, kartu paminėti ir Lietuvos Šaulių sąjungos šimtmetį. Esu surinkęs nemažai medžiagos ta tema. Ji galėtų būti panaudota išsamiam pranešimui arba net parodai. Kviečiu Lietuvos šaulių giminaičius, gyvenančius mūsų krašte, atsiliepti, paskambinti telefonu 8652-02850 ar parašyti žinutę elektroniniu paštu: vytautaslituanus@gmail.com. Gal turite savų atsiminimų, savų relikvijų, kurių atskleidimas kraštui būtų vertybė?
Bus daugiau – Vytautas Kuzmickas, istorikas