Lapkričio 3-ąją nuo seno Lietuvoje prasidėdavo medžioklės sezonas. Lietuvių pagonių medžioklės deivė buvo Medeinė, o įsigalėjus krikščionybei, Medžioklės diena sutapatinta su šv. Huberto vardo diena, nes šis šventasis laikomas medžiotojų globėju.
Fransua Hubertas gimė apie 655 m. Jis buvo Burgundijos hercogo sūnus. Jaunasis Hubertas mėgo kraugerišką medžioklę ir puotas. Anot legendos, vieną šv. Kalėdų vakarą jaunuolis išjojo medžioti ir pamatė elnią su didžiuliais dešimties atšakų ragais. Jis pasiruošė sviesti ietį, bet pargriuvo. Elnią nutvieskė šviesa ir tarp jo ragų Hubertas pamatė šviečiantį auksinį kryžių. Nuo to laiko jis atsisakė titulo ir 7 metus gyveno atsiskyrėlio gyvenimą Ardėnų kalnuose akmeninėje trobelėje. Po to buvo paskirtas Mastrichto ir Luticho vyskupu. Savo buvusių medžioklių plotuose Hubertas įkūrė keletą vienuolynų, rūpinosi gamtos apsauga. Po mirties (727 m.) paskelbtas šventuoju ir palaidotas šventojo Huberto bazilikoje netoli Nemiūro miesto. 1738 m. buvo įsteigtas šv. Huberto ordinas, kuriuo apdovanojami asmenys, nusipelnę medžioklėje. 1752 m. šis ordinas buvo įteiktas ir Lenkijos karaliui, Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Augustui III-ajam.
Lapkričio 3 d. Jiezno medžiotojų būrelis kviečia drauge paminėti jų dangiškąjį globėją – šv. Hubertą.
13 val. šv. Mišios Jiezno parapijos bažnyčioje. Pamaldų metu Jiezno medžiotojų būrelio vėliavos pašventinimas.
Po pamaldų – šalia bažnyčios – medžiotojų vaišės.