LIETUVOS SAVIVALDOS PRADŽIA 1918–1921 M. Lietuvos valstybės atkūrimo ir Jiezno krašto lietuviškos savivaldos šimtmečiui

Šiais metais lapkričio mėnesį minime lietuviškos savivaldos šimtmetį. 1918 m. lapkričio 11 d. ką tik naujai atgimusi Lietuvos valstybė jau susidūrė su pilsudskininkų ir bolševikų imperinėmis užmačiomis. Tuo metu Lietuvos valstybė labai silpna tiek finansiniais, policijos, kariuomenės, tiek kitais valdžios galios resursais, kreipėsi į savo piliečius, tikėdamasi kuo greitesnės atramos: „Norėdama atsiremti prieš visus mūsų priešus Valstybės Taryba drauge su jos paskirtaisiais ministeriais praneša Jums, kas reikia tuojaus daryti. Negaišdami nei dienos kiekvienoje parapijoje susirinkite visi vyresnieji, be kalbos ir tikėjimo skirtumo ir išsirinkite parapijos komitetą iš penkių ar septynių žmonių. Išrinktasai komitetas turi paimti į savo rankas tvarkyti apylinkės gyvenimą. Tasai komitetas tuojaus turi pakviesti stiprius ištikimus vyrus ir sudaryti iš jų miliciją (pagal tuo metu bolševikinėje Rusijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje buvusį viešosios tvarkos saugotojų pavadinimą – V. K.). Milicijos darbas yra saugoti ramius žmones nuo visokių grobikų ir užpuolikų ir palaikyti. Komitetai tegul susižino su kaimynų parapijiniais komitetais ir bendrai įsteigia apskričių komitetus. Šitie teužmezga nuolatinius ryšius su Lietuvos vyriausybe.

…Vyriausias dabar darbas, didžiausia Lietuvos piliečio pareiga – palaikyti krašte vienybę ir tvarką. Tegu eina Lietuvos jaunimas, kurio krūtinėje plaka narsi lietuvio širdis, į milicijos eiles, tesimoko ginklą vartoti, bet tevartoja jį šventu reikalu mūsų Tėvynę ginti.

Žinokite visi Lietuvos piliečiai, kad Valstybės Taryba remsis jūsų išrinktaisiais Parapijų ir Apskričių komitetais ir drauge su jumis ves Lietuvą į laisvę, laimę ir gerovę… Būkite pasirengę, Valstybės Tarybai, pašaukus, eiti ten, kur reikės, mūsų brangios tėvų žemės – Lietuvos gintų“ („Lietuvos aidas“, 1918 m. lapkričio 11 d., p.2).

Jiezno parapijos komitetas

Jiezno parapijos komitetas sielovadai buvo parapijiečių išrinktas dar 1918 m. liepos 9 d., ruošiantis dalyvauti bet  neįvykusioje tautos šventėje Vilniuje. Komitetui vadovavo klebonas Jonas Galaunė, o jam priklausė mokytojas A. Majus, J. Klimavičius, K. Valatkevičiuis, mokytojas Julius Celiešius („Lietuvos aidas“, 1918 m. liepos 20 d., nr.81(129), p.3). Kadangi neteko aptikti parapijinio komiteto po 1918 m. lapkričio 11 d. dokumentų, darau išvada, kad ankstesnis komitetas veikė ir toliau, o pirmasis parapijos komiteto posėdis, pagal valstybinius nurodymus, įvyko tik 1919 m. sausio 3 d. Tame posėdyje į komiteto narius dar buvo išrinkti ūkininkai: Petras Kuzmickas ir Antanas Butkevičius bei sekretorius Abelis Kormanas (LCVA, f.399, ap.1b.649, p.4). Jonas Galaunė su komiteto nariais iki 1918 m. balandžio atliko šiuos didelius darbus:

1) padėjo vykdyti Lietuvos savanorių pašaukimą ginti Tėvynę, pasirūpino jų drabužiais ir apavu;

2) suorganizavo krašte vietinę miliciją, rūpinosi jos veiklos kontrole;

3) pasirūpino lietuviškų mokyklų krašte veikla ir elementariu aprūpinimu; 

4) užtikrino krašto apsaugos komendantūros veiklą Jiezne, nes iki 1919 m. rugpjūčio pilsudskininkai buvo užėmę Stakliškes;

5) daug rūpinosi sanitarijos ir higienos krašte būkle;

6) skyrė didelį dėmesį pašalpų skyrimui ūkininkams, kurie kaizerinės okupacijos sąlygomis neteko vokiečių rekvizuotų arklių.

Jiezno valsčiaus viršaitis Jurgis Dukavičius (1919 m. kovo 24 d. – 1919 m. gruodis)

Jurgis Dukavičius Jiezno valsčiaus viršaičiu dirbo dar kaizerinės okupacijos laikais. Jis buvo ūkininkas ir jau turėjo valsčiaus reikalų sprendimo patirtį. 1919 m. kovą parapijinis komitetas perdavė savo įgaliojimus dar 1914 m. išrinktai ir kaizerinės okupacijos laikais veikusiai valsčiaus Tarybai, nes klebonas Jonas Galaunė fiziškai nebuvo pajėgus eiti kartu ir sielovadininko, ir administratoriaus pareigas.

Valsčiaus viršaitis 1919 m. balandį pirmąkart lietuviškai paskelbė valsčiaus teritorinę apimtį – valsčiaus kaimų pavadinimus: Sundakai, Juodaviškiai, Musnikai, Nibriai, Benčiakiemis, Niskadvorčiai, Sobuva (2 kaimai), Verbyliškės, Pelekonys, Vilūnėliai, Margai, Grikapėdis, Antanava, Medeikonys, Paverkniai, Vaseliūnai, Kisieliškės, Kašonys, Dukurnonys, Pečiauskai, miestelis Jieznas, Mediniškiai, Liciškėnai, Beržynai, Juzefava, Kukiškės, Žideikonys, Slabada, Būda, Valiūniškis, Apušotas, Dambava, Būda, Belecka (LCVA, f.399, ap.1.b.648, p. 68–72). Jurgis Dukavičius sprendė einamuosius reikalus, pareikalavimus iš apskrities centro Alytaus: sanitarinės higienos, grūdų prievolių valstybei, karinės prievolės, mokyklų aprūpinimo malkomis ir kt. klausimus.

O bene svarbiausias darbas buvo pasiruošimo pirmiesiems lietuviškos savivaldos rinkimams, kurie turėjo įvykti 1919 m. gruodžio 19 d., – rinkėjų sąrašų sudarymas ir t.t

1920-1921 m. valdžios pasiskirstymas pareigomis

Iš valsčiaus gyventojų Jiezne išrinktų 19 Jiezno valsčiaus Tarybos narių pagal apskritėlius (seniūnijas) buvo išrinktas Tarybos pirmininkas Aleksius Mikalauskas, sprendžiamosios valdžios vadovas, valsčiaus viršaitis Augustas Kavaliauskas, sekretorius, taip pat valsčiaus valdyba (vykdomoji valdžia):

1) vyko slaptas balsavimas metant kamuolėlius. Gavusieji po lygiai balsų Aleksius Mikalauskas ir Augustas Kavaliauskas, kurie turėjo būti arba Tarybos pirmininku, arba valsčiaus viršaičiu, du kartus traukė burtus (visą ar nulaužtą degtukus). Valsčiaus Tarybos pirmininku (sprendžiamoji valdžia) buvo išrinktas Aleksius Mikalauskas, o Valsčiaus viršaičiu (vykdomoji valdžia) Augustas Kavaliauskas.

2) „Nustatymui algų buvo paduoti du sumanymai: viršaičiui mėnesinės algos: 100 ir 125 rubliai. Balsavimas atliktas metant kamuolėlius. Už šimtą rublių gauta kamuolėlių 11 štukų, o už 125 rublius – 8 kamuoliukai. Tad Viršaičiui skirta 100 rublių atlyginimas, o pavaduotojui viršaičio nutarta vienbalsiai dieninė išmoka: už kiekvieną posėdžiavimo dieną po tris rublius“ (LCVA, f.1567, ap.3, b.14, p.114). Priminsiu, kad tai nedideli atlyginimai, atitinkantys dabartinį euro kursą.

Kova su svaigalų pardavinėjimu Jiezne

Pirmiausiai buvo dedamos pastangos apriboti degtinės pardavinėjimą Jiezno miestelyje. Tam labai priešinosi žydų prekybininkai: „Valsčiaus Taryba reikalauja, kad visos degtinės smuklės būtų Jiezno valsčiuje panaikintos, o būtų įsteigtas valdiškas „Monopolis“ (Ten pat, p.267). Tačiau prekeiviai „pasistengė“ „leisti uždaryti visas Alytaus apskrityje svaiginamų gėrimo parduotuves šventadieniais ligi 4 val. po pietų“ (Ten pat, p.272). Tačiau klebonas Jonas Galaunė dar išsireikalavo, kad svaigalai nebūtų pardavinėjami šventadieniais ir sekmadieniais per šv. Mišias ir procesijas. (Ten pat, p.275). Iki 1920 metų Jiezne svaigalų parduotuvės ir alinės priklausė žydų tautybės prekybininkams. 1920 m. gegužę Taryba žengė istorinį žingsnį leisdama steigti alinę Jonui Acui – Lietuvos partizano Marcelijaus Acaus-Vanago tėčiui, po trejų metų tokia teisė buvo suteikta ir Stasiui Budrevičiui. O su jais siekė konkuruoti Šepšelis Gurvičius, Benjeminas Kušelevičius, Leizeris Markovičius, Teibelis Dubinas, Vulfas Baronas, Srolis Mogilevičius, Nokimas Kreeras, Joselis Mankevičius, Abelis Kormanas, Mauša Rubinauskas (Ten pat, p.313).

Kiti Tarybos sprendimai

Buvo ribojami buvę dvarininkai Odynecas, Žemaitėlis, sustabdomas jų žemės pardavimas, kol bus išsiaiškinta, ar jie neskolingi savivaldybei. Uždraudžiama Jiezno komendantūros kareiviams organizuoti šokius Jiezno valsčiaus pastate, rodomas reiklumas savivaldybės gyventojams dėl kelių taisymo. Negalintys sumokėti mokesčių nuo jų atleidžiami. Įdomus 1920 m. balandžio 24 d. Tarybos sprendimas: „Apie buvusią atmintį ant Rinkos aikštės buvusio caro Aleksandro II, kaip paliuosuotojo nuo baudžiavos Jiezne. Nutarta: atmintį laikinai palikti, kaip dabar stovi, nes gal kada atsinaujinsim lietuviškąją atmintį“ (Ten pat, p.248). Reikalaujama iš medžiotojų griežtos ginklų kontrolės ir jų apsaugos.1920 m. prie Jiezno valsčiaus prijungiami Padriežiškių, Gineikonių ir Skodiškių kaimai. Tuo metu valsčiui priklausė Birštono seniūnija su Birštono miesteliu, Širvinių, Gojaus, Kernuvių, Lengveniškių, Ivoniškių, Škėvonių, Paprienės ir Ježemkavos kaimais. Pats kurortas priklausė „Raudonajam kryžiui“. Tikrinami girininkijose kertami medžiai. Nubaudžiami ir atleidžiami iš pareigų susikompromitavę milicininkai. Vienas iš jų – Jonas Slikas, kuris su bendru sumušė Jiezno valsčiaus Tarybos narį iš Sundakų Joną Matiką (Ten pat, p.424).

Daug skiriama dėmesio pradinėms mokykloms. 1920 m. buvo įsteigtos 6 pradinės mokyklos: Jiezne, Birštone, Sobuvoje, Pelekonyse, Kisieliškėse ir Slabadoje (LCVA, f.1567, ap.3, b.22, p.131v). Dvikomplektėms mokykloms apšildymui skiriama 4 kubiniai metrai malkų (aktainiai), o vienkomplektėms – 2 kubiniai metrai. Į valsčiaus tarybos švietimo komisiją paskirti: mokytojas Julius Celiečius, mokytoja Marijona Kaluževičiūtė, iš tarybos – Petras Pempė, iš valdybos – Jonas Bukevičius (Ten pat, p.111).

Iš 19 Tarybos narių tik trys beraščiai. Visi siekė tobulėti, šviestis. Ir nė vienas iš jų per dvejus metus nesusikompromitavo, aktyviai dalyvavo Tarybos darbuose. Tarybos posėdžiai vykdavo kartą, o neretai ir du kartus per mėnesį. Susirinkę 9 val. posėdžius baigdavo 17 val., pusvalandžio pertraukoje suvalgydami lašinukus arba duonos su sviestu riekes. Valdyba funkcionavo pastoviai.

Pirmoji lietuviška Jiezno savivaldybės Taryba – pavyzdys ir pamokos dabarčiai

Tarybos nariai savo demokratiškumu, atsakingumu tikrai nusipelnė to, kad po 100 metų juos prisimintume:

1) 36 metų Jurgis Dukavičius, Adomo, iš Jiezno, 2) 36 metų Pempė Petras, Jono, iš Juodaviškių, 3) 26 metų Pempė Adomas, Andriaus, iš Liciškėnų, 4) 45 metų Valatka Mikas, Aleksandro, iš Medeikonių, 5) 45 metų Bukevičius Jonas, Motiejaus, iš Dambavos, 6) 40 metų Marcinkevičius Gabrielius, Felikso, iš Lingėniškių, 7) 40 metų viršaitis Kavaliauskas Augustinas, Juozo, iš Pelekonių, 8) 37 metų Kuprys Juozas, Jochimo, iš Mediniškių, 9) 29 metų Mulerčikas Motiejus, Simano, iš Trezentalio dvaro, 10) 35 metų Taraškevičius Petras, Balkaus, iš Kašonių, 11) 40 metų Joneliūnas Kazys, Augusto, iš Būdos, 12) aktyvus 1905 m. revoliucijos dalyvis, Vilniaus Seimo narys, 60 metų Kandrotas Jonas, Jurgio, iš Kašonių, 13) 27 metų Tarybos pirmininkas Mikalauskas Aleksandras, Jono, iš Sobuvos, 14) 29 metų Tamošiūnas Antanas, Vinco, iš Sundakų, 15) 30 metų Matikas Jonas, Andriaus, iš Sundakų, 16) 52 metų Steponkevičius Aleksandras, Adomo, iš Jiezno, 17) 51 metų Blekaitis Juozas, Jurgio, iš Birštono, 18) 56 metų Rukas Antanas iš Birštono, 19) 41 metų Tankevičius Juozas, Motiejaus, iš Birštono (Ten pat, p.1–2).

Pažvelkime – brandūs žmonės, tik vienas kitas vyresnis negu 50. Todėl juose daug entuziazmo, energijos ir idėjų ir principingų sprendimų. Mokytis ir mokytis iš šių savivaldybininkų dabartiniams. 

Bendroje nuotraukoje pirmoje eilėje pirmu iš kairės matome liciškėniškį Adomą Pempę. Kitoje nuotraukoje jis nusifotografavęs su žmona po 40 metų 1960 m. Šis Tarybos narys mirė 1963 m.

Bus daugiau –

istorikas Vytautas Kuzmickas