Artėja Lietuvos valstybės (1918 02 16) ir krašto lietuviškos savivaldos (1918 11 18) šimtosios metines. 2019 m. vasario 10–13 d. pagerbsime prieš šimtą metų Jiezno mūšyje kritusius karžygius.
Vasario 16-osios minėjimai tarpukariu prasidėdavo Mišiomis, vainikų padėjimu prie žuvusių mūšyje savanorių kapų. Vėliau iškilmės vykdavo prie valsčiaus būstinės. Čia susirinkdavo valsčiaus valdžios vyrai, Lietuvos savanoriai – kūrėjai, Vyties kryžiaus kavalieriai, dalyvaudavo Alytaus apskrities valdybos vadovai. Po to savanoriai kovų dienas prisiminti vykdavo į Stankevičiaus arba Acaus restoranus. Lietuvos Nepriklausomybės dieną taip pat minėjo katalikiškos moterų, „Pavasario“ moterų ir vyrų, šaulių ir jaunalietuvių, „Vilniui vaduoti“ organizacijos.
Oficialiai Jiezno mūšio metinės buvo minimos tiktai vieną kartą – 1939 m. vasarį. Tiesa, 1930 m. vasarą į savanorių kapines buvo įneštas Vytauto Didžiojo paveikslas, tačiau tai buvo tik kartą.
Jiezno mūšis buvo labai svarbus, nes užkirto bolševikams kelią užimti Prienus, o vėliau veržtis į Marijampolę ir laikinąją sostinę Kauną.
Jaunajai Lietuvai ilgą laiką buvo labai skaudus pats 18 savanorių žuvimo faktas. Jie žuvo ne mūšyje, o būrio vadui A. Četuchinui apgalvotai pasidavus kartu su kariais bolševikams į nelaisvę. Nelaisvus, sužeistus karius bolševikų 5-oji matrosų kuopa žiauriai subadė durtuvais, juos išrengė nuogai ir sumetę į duobę, užkasė.
Jaunoji Lietuva kiekvieną Vasario 16-ąją prisimindavo:
Pirmosios ne karinių veiksmų aukos:
1) 1919 m. sausio 11 d. ties dabartine Karo ligonine, Kaune, Vytauto prospekte vokiečių kaizerininkai nužudė pirmuosius savanorius budėtojus Juozą Kalasiūną ir Antaną Zambacevičių;
2) 1919 m. vasario 18 d. kaizerininkų 91 bataliono karys nušovė Kaune, Šančiuose, patruliavusį 2 pėstininkų pulko karį Bronių Šimolaitį;
3) kovo 18 d. Kaune, „Lietuvos“ viešbutyje, gindamas JAV pasiuntinybę, nuo kaizerininkų kario rankos žuvo savanoris Pranas Eimutis.
Šios aukos buvo įvardijamos kaip vidaus, ne karinių veiksmų, aukos.
Pirmosios kautynių aukos:
1) 1919 m. vasario 7–9 d. Kėdainių kautynėse, ties Taučiūnais, su bolševikais žuvęs pirmasis lietuvis savanoris karys, kėdainiškis Povilas Lukšys;
2) 1919 m. vasario 13 d. kovoje su bolševikais Alytuje, ant tilto, žuvęs pirmasis savanoris karininkas Antanas Juozapavičius;
3) 1919 m. vasario 10 d. Jiezno mūšyje bolševikai žiauriai nužudė 18 sužeistų lietuvių savanorių;
4) 1919 m. vasario 13 d. mūšyje su bolševikais be karininko Antano Juozapavičiaus žuvo dar 15 Pirmojo pėstininko pulko karių;
5)1919 m. vasario 13 d. Dauguose mirė sužeistas Pirmojo pėstininkų pulko karys Julius Žekas;
6) 1919 m. vasario 18 d. mūšyje su bolševikais prie Krekenavos žuvo LDK Didžiojo kunigaikščio Mindaugo pulko savanoris Paulius Bičkus;
7) 1919 m. vasario 28 d. mūšyje su bolševikais ties Truskava žuvo taip pat mindaugėnas savanoris Juozas Kupčinskas („Karys“,1939,nr.7,p.127–128).
Mūšyje Jiezne buvo didelės netektys. Dėl jų buvo įvardijamos ir mūšiui vadovavusio pulkininko Stasio Zaskevičiaus ir Antrojo pėstininkų pulko vado generolo Vinco Grigaliūno – Glovackio klaidos. Gal dėl to nebuvo paminėtos 5-osios, 10-osios ir 15-osios kautynių metinės?
1939 m. vasario 16-oji Jiezne
„Vasario 16 d., švęsdama Nepriklausomybės šventę, Jiezno apylinkės visuomenė drauge atšventė ir paminėjo Jiezno apylinkėse įvykusių kautynių su bolševikais dvidešimties metų sukaktį. Rytą Jiezno miestelis pasipuošė tautinėmis vėliavomis, o aikštėje, dalyvaujant visoms vietinėms organizacijoms buvo iškilmingai pakelta bendroji vėliava.
Į šventės iškilmes atvyko Žemės ūkio ministras J. Skaisgiris, Antrojo LDK Didžiojo kunigaikščio Algirdo pulko vadas J. Tumas, generalinio štabo pulkininkas S. Zaskevičius, Alytaus komendantas ir šaulių rinktinės vadas pulkininkas leitenantas B. Basiulis. Karinio štabo spaudos ir švietimo skyriaus dalies vedėjas pulkininkas leitenantas V. Steponaitis, gyvieji Jiezno kautynių dalyviai, apylinkės šviesuomenė ir tūkstantinė apylinkės visuomenė. Be to, dalyvavo Antrasis LDK didžiojo kunigaikščio Algirdo pulko dalinys su orkestru, vietos šauliai, žemės ūkio mokykla, jaunieji ūkininkai ir pradžios mokyklų mokiniai.
Po iškilmingų pamaldų ir šventės dienai pritaikinto pamokslo, bendrose kapinėse prie žuvusių karių paminklo ir kapų buvo prisiminti Jiezno kautynių žuvę veteranai ir giliu susikaupimu bei malda jie pagerbti. Prelatas V. Vaičiulis atliko liturgines pareigas, o žmonės sugiedojo religines giesmes. Ministras J. Skaisgiris ta proga tarė žodį, prisimindamas sunkius anų laikų kovų dėl laisvės bei nepriklausomybės laikus, dėl kurių mes šiandieną esame savarankiški ir laisvoje Tėvynėje ugdome dar karštesnius nepriklausomybės išsaugojimo bei Tėvynės meilės jausmus ir vykdome sparčią pažangą.
Po kalbos buvo padėti vainikai nuo LDK Didžiojo kunigaikščio Algirdo pulko, šaulių ir kt. Ta proga Alytaus komendantas ir rinktinės vadas pulkininkas leitenantas B. Basiulis savo žodyje priminė, kad žuvusių karių idėjos buvo ir bus gyvos mumyse ir kartų kartose. Jiezno kautynių dalyvis A. Andriuškevičius prisiminė kovos dėl laisvės laikus ir pasidžiaugė stiprėjančia Tėvyne.
Vykstant iškilmėms kapinėse, drauge prie žuvusių pagerbimo prisidėjo atskridusi lėktuvų grandis (Jurgis Steikūnas su kolegomis – V. K.) kelis kartus praūžusi viršum kapinių.
Iš kapinių visi nuėjo į miestelio aikštę. Čia ministras J. Skaisgiris pasisveikino su išsirikiavusiais karių, šaulių ir mokyklų daliniais, juos visus apeidamas. Pulkininkas J. Tumas, Algirdo pulko vadas visus pasveikino kariuomenės vado vardu, perduodamas jo sveikinimus Jiezno apylinkių gyventojams, kurie į didžiąsias kovas dėl laisvės įpynė gražų vainiką. Generalinio štabo pulkininkas S. Zaskevičius, kuris kaip vadovavęs Jiezno kautynėms, buvo žmonių šiltai sutiktas. Savo kalboje jis papasakojo apie sunkias ano meto aplinkybes ir pasišventimą, kurio vedami narsieji vyrai gynė Jiezną, o drauge ir visą kraštą nuo bolševikų. Jis pakvietė sušukti griausmingą „valio“ už Jiezno kautynių narsiuosius vyrus. Jiezno visuomenė, prisimindama generalinio Štabo pulkininko S. Zaskevičiaus nuopelnus, jam taip pat atsidėkojo šiltu „valio“. Drauge pagerbti Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, vyriausybė, kariuomenės vadovybė, šaulių vadovybė. Po to įvyko paradas, kurį priėmė žemės ūkio ministras J. Skaisgirys ir aukštieji svečiai.
Iškilmėms pasibaigus, įvyko didelis ir gražus pobūvis pas prelatą V. Vaičiulį. Jame dalyvavo aukštieji svečiai ir visuomenės atstovai. Čia dar kartą kalbėjo ministras J. Skaisgiris, prelatas V. Vaičiulis ir A. Andriuškevičius, prisiminę ir palyginę to meto gyvenimą ir kovas su dabartimi. Dar kalbėjo aktyvus vietos kooperatininkas ūkininkas Klimas, drauge pageidavęs, kad ūkininkams būtų teikiama prieinamomis sąlygomis miško medžiagos ir būtų sutvarkyti lauko darbininkų reikalai. Atsargos pulkininkas J. Petruitis prisiminė keletą dalykėlių, kaip anuo metu mergaitės, moterys bei motinos mielai aukojo savo mylimuosius, sūnus bei bernelius Tėvynei, gražiai palydėdamos ir įvairiais daiktais apdovanodamos. Kunigas J. Galaunė taip pat papasakojo keletą atsiminimų. Mokytojų vardu kalbėjusi mokytoja Kalvaitytė patikino, kad mokytojai tikrai stengiasi išugdyti gerus būsimuosius Tėvynės gynėjus.
Vakare parapijos salėje Birštono šauliai suvaidino S. Lauciaus 3 veiksmų dramą „Laisvės keliais“. Griežė Algirdo pulko dūdų orkestras“ („Trimitas“,1939, nr.8, p.23).
Jiezno kraštas, kaip niekas kitas, yra garsus dideliu būriu už Lietuvos laisvę kovojusių Vyties kryžio kavalierių ir Lietuvos savanorių. Tai neabejotinai didelis klebono J. Galaunės, visuomenininkės A. Švenčionaitės-Šaulinskienės ir kitų nuopelnas.
Žymus žurnalistas ir tyrinėtojas V. Kavaliauskas apie Lietuvos Vyties kryžiaus kavalierius yra išleidęs daugiatomį „Lietuvos karžygiai“. O savanoriai – kūrėjai dar nėra įvertinti. Ruošiame leidinį, renkame po kruopelytę faktus. Pateiksiu savanorių kūrėjų pavardes, gal turite šių žmonių kokios informacijos, jų ar jų šeimų nuotraukų?
Skambinkite man telefonu 8 652 02850 arba parašykite elektroniniu paštu: vytautaslituanus@gmail.com. Arba suteikite šią informaciją parapijos klebonui R. Bičkauskui.
Jiezno savanoriai-kūrėjai:
1. Jonas Adomaitis, Kazys Stanevičius, Jurgis Dirvanauskas, Mykolas Aleknavičius (Jieznas);
2. Juozas Ligeika, Justas Daunoras, Kostas Krušnauskas (po mirties), Jonas Kubilevičius (Liciškėnai);
3. Vincas Zapereckas, Mykolas Zapereckas (Anglininkai);
4. Juozas Vaitkevičius, Martynas Maloška, Juozas Šimukauskas (Sobuva);
5. Aleksas Zavistanavičius, Jonas Grigonis (Voseliūnai);
6. Mikas Burbulis, Petras Daraškevičius, Jonas Galinskas, Petras Šabasevičius, Jonas Tamošiūnas, Juozas Tamošiūnas (Nibriai);
7. Antanas Garnys, Juozas Šiugždinis (Pelekonių kaimas);
8. Karolis Francas ir Vincas Čiupas (Žideikonys);
9. Aleksas Pranskevičius (Musninkai), Antanas Adamavičius (Paviekšniai), Kostas Buinickas (Juodaviškiai), Vincas Janeliūnas (Vošiškiai), Simas Karpavičius (Mediniškiai), Jonas Tamošiūnas (Verbyliškiai), Jonas Pikūnas (Paverknių kaimas), Jonas Oželskas (Strazdiškių savanoris, persikėlęs iš Daugų valsčiaus, Žvirgždėnų), Juozas Saikevičius (Antanava).
Mielieji, neišmeskite artimųjų nuotraukų, dokumentų, ypač iš tarpukario. Tai turi tarnauti kitoms kartoms, mūsų krašto istorijai.
Istorikas Vytautas Kuzmickas