NAUJIENOS

Senieji Pacų dokumentai ir Jieznas

Lietuvos valstybės istorijos archyve senųjų dokumentų skyriuje aptikome anksčiau neskelbtų ir nepanaudotų Pacų dokumentų (LVIA,f.1282,ap.1), su kuriais supažindiname skaitytoją.

Onos Rudaminaitės-Pacienės skundas

Po LDK vicekanclerio Stepono Paco mirties tapusi Jiezno dvaro savininke Ona Pacienė kreipėsi į Kauno pavieto teismo pareigūnus reikalaudama ištirti Jiezno dvaro vaito (valdytojo-V.K.) Kristoforo Grezevičiaus nužudymą. Iš raštininko surašyto dokumento sužinome, kad vaitas gyveno Šventininkų palivarko kaime Sevelionyse ir buvo atkreipęs dėmesį į bedievį Martyną Kijonį, pasižymėjusį vagystėmis iš kaimynų ir muštynėmis. Tai nepatiko Kijoniui ir jo rankomis vaitas buvo nužudytas prieš pat Kalėdas, 1641 m. gruodžio 23 d., Žiežmarių turgaus aikštėje. Į kitą pusę nuo turgaus buvo Žiemarių ūkininkų namai. Rašte nurodoma, kad pats žudikas yra kilęs iš kaimyninio Žiežmarių Chaišadaro miestelio (dabartiniai Kaišiadorys – V.K.) Ona Pacienė reikalavo žudiką surasti, suimti, surakinti ir nubausti jį pagal Abiejų Tautų Respublikos teisę (ten pat, b.3208,p.1).

Arklininko Kaminsko turto aprašas
Prieš pat Kalėdas, Antano ir Teresės laikais, 1762 m. gruodžio 22 d. buvo aprašytas arklininko Kaminsko kilnojamas turtas, kad vėliau teismo sprendimu jis būtų iš jo paimtas. Tik iš dokumento neaišku, kokiu pagrindu (ten pat, b.3775,p.1).

Turto aprašas:
1) Pora juodai dažytų virdulių nudaužytais galais;
2) Pora senų vertingų šepečių (žirgams šukuoti);
3) Prūsijos amatininkų gamybos statinė su ten sudėtais daiktais;
4) Statinė apvyniota -1vnt.;
5) varpelis -1;
6) dėžės žuvims laikyti -2;
7) Kiaulienos 18 svarų (apie 8 kg);
8) Dvi kiškio nuluptos odos;
9) Viena krištolo taurė, paauksuota, kita taurė paprasta;
10) Indelis kruopų, grybų, dešros vainikėlis;
11) Apkeptos avienos maišelis;
12) Kepurė, šalikas;
13) Įvairios smulkmenos.
Tokį turtą turėjo Jiezno dvaro arklininkas Kaminskas.

Pacų dvaro aptvėrimas
1793 m. tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje bei visoje Europoje buvo labai sudėtingi. Prancūzijoje kilusi revoliucija pagimdė prievartą prieš kilminguosius. Lietuvoje ir Lenkijoje viešpatavo carinės Rusijos kariniai daliniai, kurie turėjo įtakos Jungtinės Respublikoje gyvenimui. Dokumente apie Pacų rūmų aptvėrimą nenurodytas nei rūmų savininko vardas, nei vietovė. Tad tai galėjo būti Juozapo Paco Rožanos arba Jiezno dvaras. Įtikimesnę – Jiezno – kryptį nurodo vasaros pavėsinės įrengimas. Veikiausia, kad ištekėjusiai tetai Juzefai pavėsinę įrengė jaunasis Liudvikas, už ką jam buvo irgi sumokėti pinigai. Dvaro aptvėrimo darbai prasidėjo 1793 m. gegužę ir truko daugiau kaip 2 mėnesius, jame dalyvavo daugiau kaip 10 žmonių (ten pat, b.3201,p.1-2).

Jieznas 1819 m.
Jiezno dvaro revizija ir perdavimas Penčkovskiams truko nuo 1797 iki 1805 m. 1919 m. Jiezne buvojęs Julijus Ursyna-Niemcevičius rašė: „Atvažiavau į Jiezną, anksčiau Pacų giminės, o dabar Penčkovskių valdą. Dar iš toli pasirodė gražūs rūmai su tvora, kylantys į dangų vaivorykštės spalvomis bažnyčios bokštai. Buvo šventės diena arba atleidimas nuo darbų. Jaunimas, laisvas nuo darbų, besišypsodamas grįžo nuo ežero. Dideli, nejudrūs jaučiai stovėjo dar ežere, savo šnervėmis nesustojamai sriaubdami vandenį. Kaimo žmonės, pasipuošę, iš visų pusių skubėjo maldai. Kaip iš gausybės rago kvepėjo gerumu, šventine nuotaika. Vyrai gražiausiais arkliais papuoštuose vežimuose vežė savo žmonas, jaunimas skubėjo jodami. Sustabdžiau vieną jaunuolį ir norėjau su juo pradėti kalbą. Mano didžiulei gėdai nesupratau jo, nes jis kalbėjo tik lietuviškai. Įėjau į Švento Mykolo bažnyčią. Ta šventovė tokia graži ir taip nuostabiai papuošta. Ji turėjo tamsų, požeminį įėjimą, ten lempos apšvietė nuostabų paveikslą. Visose vietose širdis prisipildo Dievo, bet čia, požemyje, tu jauti nepaprastą ramybę ir dievišką švelnumą ir dosnumą...>“ (Podrože historyczne po ziemiach polskich między rokiem 1811-1828 odbyte, wedlug Juliana Ursyna Niemcewicza, Petersburg, 1854, p.368).




Bus daugiau

Vytautas Kuzmickas
istorikas, Birštono muziejaus
vyr. fondų saugotojas