NAUJIENOS

Prie šv. Jono Bosko relikvijų



Šv. Jonas Bosko (1815 – 1988) yra žinomas Katalikų Bažnyčios šventasis, pedagogas, rašytojas. Gimė jis Italijoje neturtingoje valstiečių šeimoje. Tapęs kunigu visą savo gyvenimą paskyrė vargstančių ir apleistų jaunuolių labui. Steigė mokyklas, prieglaudas, profesines įstaigas, kur jaunuoliai galėjo išmokti amato, jaustis mylimi. Popiežius Jonas Paulius II paskelbė kunigą J. Bosko „jaunimo tėvu ir mokytoju“. Kad galėtų plėsti savo veiklą visame pasaulyje, kun. J. Bosko įsteigė seleziečių brolių, seleziečių seserų kongregacijas, kurios ir šiandien sėkmingai darbuojasi pagal jo nurodytą kelią.
2015 m. minėsime šv. J. Bosko 200–ąsias gimimo metines. 2009 m. prasidėjo šv. J. Bosko relikvijų kelionė po pasaulį, kurios tikslas – galimybė susiburti prie jo relikvijų, pagerbti šventąjį, prašyti jo užtarimo, stiprinti savo tikėjimą. Kovo 11 d. šv. J. Bosko relikvijos atkeliavo į Kaišiadorių katedrą, kur buvojo dvi dienas.
Džiaugiamės ir dėkojame savo kleb. R. Bičkauskui, kad jo rūpesčiu jiezniečiai turėjo galimybę nuvykti į Kaišiadoris, pagerbti kun. J. Bosko relikvijas, paprašyti šventojo užtarimo. Šv. Mišias aukojo ir prasmingą pamokslą pasakė vysk. Jonas Ivanauskas. Meldėme palaimos Bažnyčiai, naujų pašaukimų į kunigystę. Susidomėję išklausėme taisyklinga lietuvių kalba italo kunigo Alessandro pasakojimo apie šv. J. Bosko gyvenimą ir veiklą. Po šv. Mišių Jiezno ir Užuguosčio parapijų Gyvojo Rožinio narės vadovavo Rožinio maldai prašant šv. J. Bosko užtarimo, kad Viešpats paskelbtų šventuoju vysk. Teofilių Matulionį. O kokios neapsakomai jaudinančios minutės, kai savo rankomis pagarbiai lieti urną su šventojo relikvijomis ir meldi dvasinių jėgų sau! Urnoje vaškinė statula, kurios viduje kunigo J. Bosko dešiniosios rankos kaulas, kuria jis laimino vargšus – vaikus, jaunimą ir mokė juos gerumo, gyventi dorai ir prasmingai. Žvelgi į šventojo veidą ir rodos girdi jo ištartus priešmirtinius žodžius, skirtus ir mums: „Visiems darykime gera, niekam nedarykime blogo. Pasakykite mano vaikams, kad laukiu jų visų Danguje“.

Eug. Rimšienė