NAUJIENOS

Kelionė į Marijampolę



Šiuos metus Lietuvos vyskupai paskelbė palaimintojo Jurgio Matulaičio matais. Mat, šiemet sukako 85-eri nuo arkivyskupo mirties ir 25-eri nuo jo paskelbimo palaimintuoju.
Atsiliepdami į tai ir paraginti klebono kun. Rolando Bičkausko, parapijos tikintieji maldos grupelėse šešias savaites nagrinėjo pal. Jurgio Matulaičio gyvenimą, jo raštus, norėdami dar giliau pažinti šią kilnią asmenybę.
Liepos mėnesį nemažas parapijiečių būrys, vadovaujamas klebono kun. Rolando, leidosi piligriminėn kelionėn į Marijampolę, kur šv. Arkang. Mykolo bazilikos koplyčioje, V. Vildžiūno sukurtame sarkofage ilsisi palaimintojo Jurgio palaikai.
Pradžioje aplankėme šalia esantį Marijonų vienuolyną, kurį po uždarymo buvo atkūręs pats Jurgis Matulaitis. Čia įruošta turtinga palaimintojo gyvenimo ir veiklos ekspozicija. Nuotraukos, dokumentai, filmuota medžiaga, asmeniniai arkivyskupo daiktai. Įtaigus ekskursijos po muziejų vadovo žodis mums suteikė galimybę dar giliau pažinti šį atsidavusį Dievui ir žmonėms dvasininką.
Po to keliavome į baziliką, kur prie palaimintojo Jurgio Matulaičio relikvijų šventėme šv. Mišias.



Piligrimų centre pavaišinti arbata ir papietavę atsivežtu maistu, leidomės į Lūginę - Matulaičio tėviškę, esančią 5 km nuo Marijampolės. Gimtosios sodybos vietoje 1991 m. iškilo koplyčia. Gerėjomės gražiai tvarkoma aplinka, tvyrančia ramybe. Pasimeldę, pasukome Jiezno link...
Šios kelionės dėka palaimintasis tapo dar artimesnis ir patrauklesnis. Jis buvo silpnos sveikatos, Šv. Rašto žodžiais tariant, „skausmų vyras“, daug iškentęs, jautrus, prislėgtas rūpesčių, blaškomas įvairių nuomonių bei politinių pozicijų. Tačiau, remdamasis Dievo meilės galia, išliko galingas tarnaudamas žmogui ir Bažnyčiai. Jis, kaip Kristus, į blogį atsakė meile ir gerumu, sugebėjo atjausti, guosti, mylėti. Prašykime ir mes Jo stiprybės.
Melski už mus, palaimintasis Jurgi!

Eugenija Rimšienė