Klausiate – atsakome

Prieš Evangelijos skaitymą rankos nykščiu daromi kryželiai: ant kaktos, lūpų ir krūtinės.
Ką jie simbolizuoja?

Evangelijai skiriama didesnė pagarba nei kitiems šv. Rašto skaitiniams, nes Evangelijoje kalba pats Viešpats. Liturgijos metu ją skaityti gali tik diakonas ar kunigas. Jos klausomės stovėdami, nes tai išskirtinė pagarba ir pasirengimas vykdyti Evangelijos žodžius. Prieš Evangelijos skelbimą yra trumpas dialogas, kuris susideda iš biblinio pasveikinimo „Viešpats su jumis“ ir žmonių atsako „ir su tavimi“. Skaitovas pažymi knygą ir save mažais kryželiais ant kaktos, lūpų ir krūtinės. Pagal seną tradiciją šiais kryželiais išreiškiamas paraginimas ir pasirengimas už Dievo Žodį užsistoti atviru veidu, lūpomis juos išpažinti ir širdyje ištikimai saugoti. Evangelijos knyga kryželiu žymima, nes skelbiamas Išganymo kryžius.


Mirusiojo kataliko kapą papuošia laikinas medinis kryžius. Vėliau jį pakeičia akmeniniai paminklai.
Kur dėti senus, laikinus, medinius kryžius?

Senovėje Didžiojo Šeštadienio laužą bažnyčios šventoriuje degindavo iš senų, pradedančių trūnyti medinių kryžių. Laužas degdavo beveik visą dieną, tad reikėdavo daug malkų, o ir nereikalingi kryžiai būdavo pagarbiai sunaikinami. Po liturginės reformos laužas deginamas tik Velyknakčio liturgijoje (trumpai), tad ir nereikalingi kryžiai šiam vakarui nekaupiami.
Tvarkant kapą, seną medinį kryžių galima „palaidoti“ tame pačiame kape arba pagarbiai supjovus sudeginti.

Kun. Rolandas