Gegužės 31 d. 18 val. šv. Mišiose apkabinsime mirusius tėvus.

Birželio 1 d. 10 val. šv. Mišiose melsimės už gyvus tėvus.

Kun. Rolandas Bičkauskas

SEKMADIENIAIS ŠV. MIŠIOS 10 val.

ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA

Trečiadieniais – 18 val.

JAUNIMUI ŠV. MIŠIOS

Ketvirtadieniais – 18 val.

LAUKIAME GANYTOJO

Gegužės 25 d. Jiezno parapijos bažnyčioje 10 val. Mišiose Kaišiadorių vyskupas Jonas IVANAUSKAS teiks Sutvirtinimo sakramentą.

ŠVĘSKIME ŠV. KALĖDAS DRAUGE

Gruodžio 24 d. – KALĖDŲ NAKTIES (PIEMENĖLIŲ) ŠV. MIŠIOS – 21 val.
Gruodžio 25 d. – KALĖDŲ RYTO ŠV. MIŠIOS – 9 val.

PADĖKOS MIŠIOS

Naujųjų Metų sutikimas
GRUODŽIO 31 d. 23 val.

Šventojo Tėvo intencijos šiam mėnesiui:

Melskimės, kad visada būtų gerbiama migrantų, pabėgėlių ir nuo karo nukentėjusių žmonių teisė įgyti išsilavinimą, būtiną kuriant geresnį pasaulį.

Sausio 1 d.

ŠVČ. M. MARIJA, DIEVO GIMDYTOJA 12 val.

Pasaulinė taikos diena.

Sausio 5 d.

II SEKMADIENIS PO KALĖDŲ 10 ir 12 val.

Sausio 6 d.

KRISTAUS APSIREIŠKIMAS (TRYS KARALIAI) 9 val.

Sausio 12 d.

KRISTAUS KRIKŠTAS 10 ir 12 val.

Sausio 19 d.

II EILINIS SEKMADIENIS 10 ir 12 val.

Sausio 25 d.

Šv. Pauliaus, apaštalo, atsivertimas 10 val.

Sausio 26 d.

DIEVO ŽODŽIO SEKMADIENIS 10 ir 12 val.

VĖLINIŲ OKTAVA

Lapkričio 1 d.

VISI ŠVENTIEJI.

Šv. Mišios 10 val.

Vėlinių išvakarėse

15 val. už Jiezno kapinėse palaidotus.

(po Mišių maldavimų procesija į Jiezno senąsias kapines)

Lapkričio 2 d.

MALDOS UŽ MIRUSIUS DIENA (VĖLINĖS)

10 val. už visus mirusius.

12 val. už Sobuvos kapinėse palaidotus.

Lapkričio 3 d.

9 val. už Pelekonių kapinėse palaidotus.

Lapkričio 4 d.

12 val. už Nibrių kapinėse palaidotus.

Lapkričio 6 d.

9 val. už Anglininkų kapinėse palaidotus.

18 val. už mirusius kunigus.

Lapkričio 7 d.

9 val. už palaidotus ne Jiezno parapijos kapinėse.

Žvakes šventinsime po kiekvienų Mišių.

Po jų vyksime lankyti kapinių, melsimės, šventinsime paminklus.

IŠKILIOS LAPKRIČIO DATOS

Šventojo Tėvo intencijos šiam mėnesiui:

Melskimės už Popiežių, kad vykdytų savo misiją Šventosios Dvasios padedamas ir toliau tikėjime lydėtų jam patikėtą kaimenę.

Lapkričio 1 d.

VISI ŠVENTIEJI 12 val.

Vėlinių išvakarės 15 val.

Lapkričio 2 d.

MIRUSIŲJŲ MINĖJIMO DIENA (VĖLINĖS) 10 ir 12 val.

Lapkričio 5 d.

XXXI EILINIS SEKMADIENIS 10 ir 12 val.

Lapkričio 9 d.

Laterano bazilikos pašventinimas 9 val.

Lapkričio 12 d.

XXXII EILINIS SEKMADIENIS 10 ir 12 val.

Lapkričio 16 d.

ŠVČ. M. MARIJA, GAILESTINGUMO MOTINA 9 val.

Lapkričio 19 d.

XXXIII EILINIS SEKMADIENIS 10 ir 12 val.

Lapkričio 26 d.

KRISTUS, VISATOS VALDOVAS 10 ir 12 val.

Lapkričio 30 d.

Šv. Andriejus, apaštalas 9 val.

Šventojo Tėvo intencijos šiam mėnesiui:

Melskimės, kad visuomenės užribyje atsidūrę, nežmoniškomis sąlygomis gyvenantys žmonės nebūtų pamiršti institucijų ir niekada nebūtų laikomi beverčiais.

Rugsėjo 3 d.

XXII EILINIS SEKMADIENIS 10 val.

Rugsėjo 8 d.

ŠVČ. M. MARIJOS GIMIMAS 9 val.

Rugsėjo 10 d.

XXIV EILINIS SEKMADIENIS 10 val.

Rugsėjo 14 d.

Šv. Kryžiaus Išaukštinimas 9 val.

Rugsėjo 17 d.

XXV EILINIS SEKMADIENIS 10 val.

Rugsėjo 21 d.

Šv. Matas, apaštalas, evangelistas 9 val.

Rugsėjo 24 d.

ŠV. ARKANGELO MYKOLO ATLAIDAI 10 ir 12 val.

Rugsėjo 29 d.

Šv. Mykolas, Gabrielius ir Rapolas, arkangelai 9 val.

Vasara – atlaidų metas. Lankome savo tėviškės ar kaimynystėje švenčiamus atlaidus, bet retai toli esančias šventoves. Liepos 6 d. autobusu 38 tikinčiųjų grupė  keliavo į Žemaičių Kalvarijos atlaidus. Norėjosi aplankyti šventovę, kuri nuo XVII a. vidurio ėmė garsėti stebuklingu Švč. M. Marijos su Kūdikiu paveikslu ir Švč. M. Marijos Apsilankymo atlaidais. Ką jau kalbėti apie Kryžiaus kelio kalnus. Jie laikytini pačiu pirmuoju Kalvarijos, kaip naujosios Jeruzalės ansamblio, pavyzdžiu ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje. Jie įnešė į Žemaitiją ir į visą Lietuvą naują bendruomeniško Kančios kelio stočių pamaldumo formą, kuri per tris šimtus metų stipriai įsitvirtino mūsų šalyje. Taigi, vykome pamatyti, pasižiūrėti, kaip žemaičiai meldžiasi, ir patiems pasimelsti.

Dar vykstant autobusu piligrimams kun. Rolando kvietimu Fausta vedė rekolekcijas. Taip visus paruošdama susitikimui su Dievu, Švč. M. Marija ir tikinčiaisiais.

Neišdildomi įspūdžiai iš kelionės ir atlaidų, ypač einant Kryžiaus kalnus, o vykstant atgal sustojus prie Partizanų memorialo Kryžkalnyje ir ten sugiedojus Lietuvos himną.

Pivašiūnai – svarbiausia Kaišiadorių vyskupijos piligrimystės vieta. Švč. Mergelė Marija Nuliūdusiųjų Paguoda traukia maldininkus į Pivašiūnus, kur jie patiria Dievo malonių.

Nuo 1604 m. imta rengti iškilmingas procesijas iš Vilniaus į Trakus prie stebuklingojo Dievo Motinos paveikslo. Maždaug 1634 m. į Pivašiūnus atsikrausčius Senųjų Trakų benediktinams ir po kiek laiko ir vietos bažnyčios paveikslui pagarsėjus stebuklais, išpopuliarėjo ir atlaidai. Tačiau net iki Pirmojo pasaulinio karo į atlaidus maldininkai plaukdavo daugiausia iš Dzūkijos, Vilniaus bei Lydos apylinkių. Didžiulės procesijos su bažnytinėmis vėliavomis ir altorėliais traukdavo keletą dienų, nakvynei dažniausiai įsiprašydavo į pakelės ūkininkų daržines. Atvykę maldininkai apsistodavo pas gyventojus ar net lauke, prie bažnyčios ar klebonijos. Tarp maldininkų nemaža būdavo ligonių ir luošių, taip pat elgetų, kuriems žmonės dosniai aukodavo. Žmonės karštai melsdavosi, gaivindavosi vietinių mineralinių versmių vandeniu, neretai pasijusdavo geriau, ypač sirgę alergijomis, akių uždegimais, nervų sistemos ligomis. 

Sovietmečiu priblėsusi organizuoto keliavimo į atlaidus tradicija Nepriklausomybės metais vėl atgijo. Nuo senų laikų čia garsus Dievo Motinos su kūdikiu paveikslas, skleidžiantis meilę ir ramybę bei guodžiantis tikinčiųjų širdis, vėl patraukė maldininkus. Pivašiūnai tapo ne tik vietinės, bet ir visos Lietuvos piligrimystės vienu iš centrų, ypač po to, kai 1988 m. paveikslas vainikuotas popiežiaus Jono Pauliaus II palaimintomis karūnomis, jam suteiktas „Nuliūdusiųjų Paguodos“ titulas.

Ne viena piligrimų grupė tiek iš Lietuvos, tiek iš kitų kraštų kasmet aplanko Pivašiūnus. Pavieniai piligrimai ar mažos jų grupelės dažniausiai į Žolinės atlaidus atvažiuoja mašina, o didesnės piligrimų grupės arba renkasi autobusą, arba – tai ypač būdinga jaunimui – bent dalį kelio ateina pėsti.

Didžiųjų atlaidų pagrindinė diena kasmet švenčiama rugpjūčio 15 d., atlaidai šioje šventovėje trunka visą savaitę iki rugpjūčio 22 d. – Švč. M. Marijos Karalienės šventės.