VISI ŠVENTIEJI.  Šv. Mišios 12 val.

HIMNAS

Tave, Dieve, garbinam, * tave, Viešpatie, išpažįstam.
Tave, amžinąjį Tėvą, * štai garbina visa žemė.
Tau visi angelai, * tau dangūs ir visos galybės,
tau cherubinai ir serafinai * nepaliaujamu balsu gieda:
Šventas, šventas, šventas * Viešpats, Galybių Dievas!
Pilnas yra dangus ir žemė * tavo garbės ir didybės.
Tave apaštalų * choras garbingas,
tave pranašų * skaičius gausingas,
tave spindinčios * kankinių gretos šlovina.
Tave po visą pasaulį * šventoji Bažnyčia išpažįsta:
Tėvą * begalinės didybės,
Garbingą ir tikrą * vienatinį tavo Sūnų,
Dvasią Šventąją, * ramybės Davėją.

Garbės Karalius tu, Kristau. * Tu Tėvo Sūnus amžinasis.
Tu, ateidamas žmonių išvaduoti, *
gimei iš Mergelės Marijos.
Tu, mirties galybę sutrynęs, *
tikintiesiems Dangaus karalystę atvėrei.
Tu sėdi Dievo dešinėje, * Tėvo garbėje.
Tikime, kad tu * mūsų teisti ateisi.
Todėl tave meldžiam savo žmonėms padėti, *
kuriuos brangiu krauju esi atpirkęs.
Pakvieski mus * į amžinąją garbę su šventaisiais. Amen.

ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO GIMIMO atlaidus

12 val. Šv. Mišios. Joms vadovaus kun. Mindaugas Grenda, Kaišiadorių katedros vikaras

Liturgiją vainikuos Eucharistinė procesija.

klebonas

o vaikų pasididžiavimas – jų tėvai (Pat 17.6)

Birželio 7 d., sekmadienį,

Tėvo dienoje,

10 val. šv. Mišiose

melsimės už gyvus tėvus,

dalyvaujančius pamaldose laiminsime

Birželio 8 d., pirmadienį,

18 val. šv. Mišiose

melsimės už mirusius tėvus.

Jiezno parapijos bažnyčioje

šv. Mišių tvarka:

SEKMADIENIAIS 10 ir 12 val.

šiokiadieniais

(gegužės ir birželio mėn.) – 18 val.

šeštadieniais – 10 val.

• dalyvaujantys pamaldose turi dėvėti veidą dengiančias kaukes;
• įeinant į bažnyčią ir išeinant dezinfekuoti rankas;
• išlaikyti tarp pamaldų dalyvių saugų atstumą;
• sėsti tik į kas antrą suolą, pažymėtuose vietose;
• Einant šv. Komunijos laikytis saugaus atstumo;
• Šv. Komuniją priimti į rankas;

Nerekomenduojama lankytis bažnyčioje priklausantiems rizikos grupei ar turintiems ligos simptomų.

Saugokime save ir kitus!

„Ateinu kaip gailestingumo Karalius“

 Tai knyga, kurią įkvėpė šv. Faustinos Kovalskos Dienoraščiai, taip pat popiežiaus Pranciškaus iniciatyva paskelbti Gailestingumo jubiliejų. Knygą sudaro 33 dailininko Vaidoto Kvašio piešiniai ir 33 apmąstymai Dievo gailestingumo tema. Dailininkas, taip pat tekstų autoriai – kardinolas, vyskupai, dvasininkai, vienuoliai, pasauliečiai, dalinasi savąją susitikimo su Viešpaties gailestingumu patirtimi. Ši knyga skirta kiekvienam žmogui, ieškančiam santykio su Dievu, alkstančiam tikėjimo, vilties ir meilės.

Kviečiame birželio 24 d. 11 val. į susitikimą su vienu iš šios knygos sudarytoju kun. Kęstučiu Dvarecku.

Birželio 22 d. Jiezno parapijos bažnyčioje:
18 val. ses. Irenos ir ses. Felicijos pasidalinimai -„Link šventumo“;
19 val. šv. Mišios.

Siūlome jo išminties perlų iš knygos „Tikiu ir gyvenu“.

Aišku, kad žmogaus uždavinys – būti Žmogumi ir gyventi žmogiškai. Bet ar įmanoma būti ŽMOGUMI savo jėgomis?
Deja, daugelio žmonių svajonė – nustebinti kitus, sudaužyti esamą ir sukurti fantastinį pasaulį. Deja, daugelis pamiršta elementarią tiesą, jog pirma reikia šiuo tuo būti, idant galėtum šį bei tą padaryti. Ir taip žmonės savom jėgom stengiasi ir būna… griovėjais, pjovėjais, žandarais ir net budeliais.
Tiesa, prometėjų buvo visais amžiais, kurie praaugdavo savo laikmetį ir ugnį atnešdavo žemėn, bet jų stebuklus dažnai blogam panaudodavo žmonės ir kankino, žudė savo geradarius. Visi, deja, savais sparnais bekylantys ikarai krito vėl žemėn ir dužo šipuliais, nuliūdindami savuosius. Kilnūs žmonės visada verkė matydami išniekintus ar iškraipytus jųjų darbus…
-Dievas nepaliko mūsų vienų: kiekvienam amžiui, kiekvienam darbui ar pašaukimui ateina Jis Pats pasiruošęs pasiimti Krikštu, sustiprinti Dvasia, pavalgydinti Savimi, atleisti Sugrįžtančiam, palaiminti Iškeliaujantį, palikti Kunigų, pašventinti Susituokiančius.
Išėjimą iš rojau pakartojam visi, ir visiems prieš akis atsiveria sunki žemė. Toli toli lieka Dievas, ir angelo ugninis kardas užstoja kelią atgal. Vieną kartą praardyta siūlė yra toliau, ir nesulaikomai byra dovanoti turtai. Malonumų vaikytis vėl noris, o pasilenkti prie darbo, paklausyti gero taip sunku. Tarp Dievo gėrybių vėl kaip miške stovim ir teisingai pasirinkti nemokam…
KRIKŠTAS  – tai tik pradžia, bet tai jau – ne bėgimas ar išvarymas, o sugrįžimas ir pasiryžimas likti ištikimam.
Yra valstybės žmogaus parašas ant banknoto – ir tada jau nebe popieriaus, ne niekas, o pinigas, kuriuo užmoka už darbą, kuriuo perkama duona. Yra mažoj tabletėj kažkokių medžiagų – tai ne miltai, ne chemikalai, o vaistai, užmušantys mikrobus, gražinantys sveikatą… Yra Rūmuose Tabernakulis – ir čia nebe rūmai, ne muziejus, ne architektūrinis paminklas, o Šventovė, kurioje gyvena Dievas. Pašventinama per Mišias Ostija, ir Joje gyvena Dievas. Kaip? – Ogi šitaip: širdis kuria ir suvokia tokią prasmę, kurią protas vargiai besupras… Tai yra su ŠVENČIAUSIUOJU SAKRAMENTU.
Atleisti kaltes – o kito būdo padarytam blogiui panaikinti nėra – gali tik vienas Dievas. Ar į Dievą panašūs žmonės Šituos žodžius: „Eikite ramybėje. Tavo nuodėmės tau atleistos. Nebenusidėk daugiau!“ kartoja kunigas klausykloje vieno Dievo vardu. Nes žmonės atleisti nemoka, nenori, negali ir patys netiki, kad galima būtų atleisti.
Atleidimas prasidėjo ant kryžiaus: „Atleisk jiems, Tėve, – jie nežino, ką daro“, „Dar šiandien tu būsi su manimi rojuj“. Atleidimas tęsiasi po kryžium ir Nugalėjusio ant kryžiaus vardu. Panaikinti tegali, kas nugali.
Kaltam reikia atsiklaupti – pačiam! Prisipažinti ir save apkaltinti – pačiam! Atsiteisti už kiekvieną blogio kruopelę – pačiam! Pasikeisti iš pagrindų – pačiam! Tapti kitokiam – geram – pačiam!
Be apsisukimo, be komandos sau pačiam: „Aplink!“, be teisiojo gailestingumo: „atleidžiu, nebenusidėk“ – ATGAILOS nebūna.
O be šito – lieka nepabaigiamas kerštas. Ir pragaras. Tai pat amžinas. Kaip prakeikimas.
Kun. Bronius Bulika