LIETUVOS VALSTYBĖS ŠIMTMEČIUI

LIETUVOS VALSTYBĖS ŠIMTMEČIUI

1941 m birželio 14-oji sovietinio – krašto žmonių naikinimo pradžia. Katalikų Bažnyčia Lietuvoje buvo valstybės kūrėja ir puoselėtoja, tad sovietai okupavę Lietuvą 1940 m. birželio 15 d., naikindami valstybės pamatus, iš karto ėmėsi žiaurios prievartos prieš Lietuvos katalikų dvasininkiją: 1)

LIETUVOS VALSTYBĖS 100-MEČIUI IR LAISVĖS KOVŲ SĄJŪDŽIO KRAŠTE 75-MEČIUI (I)

Nenutraukiama gija sieja krašto tarpukario kartą su pokario partizanais, tremtiniais. Partizanai, tremtiniai, pogrindininkai, daugiausiai patys atėję iš tarpukario, buvę savivaldybininkai, mokytojai, žemdirbiai. Tai ir jų vaikai, ištaisę tą istorinę klaidą, 1940 m. birželyje nepasipriešinus okupantams. Tarpukaryje mūsų kraštas garsėjo darbščiais,

JIEZNUI LIETUVIŲ TAUTOS GYVASTYJE IR LDK – 525 (II) Kunigaikščiai Holovčinskiai tarp kalvinizmo ir katalikybės

JIEZNUI LIETUVIŲ TAUTOS GYVASTYJE IR LDK – 525 (II) Kunigaikščiai Holovčinskiai tarp kalvinizmo ir katalikybės

Holovčinskiai karuose už Tėvynę 1571 m. mirus broliui Mikalojui, kunigaikščiai Sčastnas ir Jaroslavas Holovčinskiai savo valdas persiskirstė taip, kad Jiezno ir Šventininkų žemės, Holovčinas ir dvarai prie Minsko atiteko Sčastnui, o Kniažycai, Balbieriškis bei Pramiežio (Peršėkės – dabartinė Balbieriškio seniūnija)

Vasario 16-osios dvasia Jiezno krašte

Vasario 16-osios dvasia Jiezno krašte

Artėja Lietuvos valstybės (1918 02 16) ir krašto lietuviškos savivaldos (1918 11 18) šimtosios metines. 2019 m. vasario 10–13 d. pagerbsime prieš šimtą metų Jiezno mūšyje kritusius karžygius. Vasario 16-osios minėjimai tarpukariu prasidėdavo Mišiomis, vainikų padėjimu prie žuvusių mūšyje savanorių