Lietuvos Respublikos Seimas šiuos metus, šalia kitų garbingų atmintinų datų, paskelbė Lietuvos šaulių sąjungos metais. 1919 m. birželio 27 d. Krašto apsaugos ministerija patvirtino Šaulių sąjungos nuostatus ir ji tapo savarankiška organizacija. Šaulių sąjungos statutas numatė, kad Lietuvos šaulių sąjunga

1918 m. pab. Jiezno krašte atsiradusi lietuviška savivalda sužadino viso krašto žmonių entuziazmą, jų aktyvumą, smalsumą ir savivaldos žmonių didžiavimąsi tarnavimu kraštui. Iki šiol plačiau nenagrinėjome Jiezno valsčiaus administracinio valdymo cariniais laikais. Savivaldos tuo metu neturėjome. Remsimės žinomo kraštiečio, kariškio

Marš! „Marš, algirdėnai! Algirdo kardas Senojo Kremliaus daužė vartus! Laisvės kovose Algirdo vardui  Lenkėsi vėliau priešas nuožmus. Marš, algirdėnai! Dzūkams karžygius  Primena tylūs Jiezno kapai. Marš, algirdėnai! Pulko mūs žygius  Skelbia Tėvynės Kovų Varpai. Ilgas, didingas žygių mūs kelias, Kelias

Šiais metais lapkričio mėnesį minime lietuviškos savivaldos šimtmetį. 1918 m. lapkričio 11 d. ką tik naujai atgimusi Lietuvos valstybė jau susidūrė su pilsudskininkų ir bolševikų imperinėmis užmačiomis. Tuo metu Lietuvos valstybė labai silpna tiek finansiniais, policijos, kariuomenės, tiek kitais valdžios

Jieznas ir Pacai lenkų mokslininkės Anos Silvijos Čyž mokslinėje studijoje „Pacų giminės meno fundacijos“ (II). Garbios lenkų mokslininkės, mokslų daktarės Anos Silvijos Čyž studijoje svarbu pastebėti mūsų bažnyčios interjero istorinę kaitą ir išsiaiškinti, kas joje dar yra išlikę iš pačių

Nuo senovės  ir vėliau – geros vilties  Lelija. Jieznas ir Pacai lenkų mokslininkės Anos Silvijos Čyž mokslinėje studijoje „Pacų giminės meno fundacijos“ Didžiosiomis parapijos šventėmis Jiezne sugrįžtame prie Pacų lelijos. Viena ilgus šimtmečius  išlaikiusi ir dabar yra Dievo žodžiu gyva:

1941 m. birželio tremtis, kaip komunizmo ir sovietizmo nusikaltimas, atskleidė aiškius sovietų ir vietinių komunistų tikslus: sunaikinti mūsų tautą, palikti ją be inteligentijos ir intelektualų. Naikinant tautą remtis siauro politinio akiračio, menko išsilavinimo, baimės pilnais, nuolat pataikaujančiais žmonėmis. Antra vertus,

1941 m birželio 14-oji sovietinio – krašto žmonių naikinimo pradžia. Katalikų Bažnyčia Lietuvoje buvo valstybės kūrėja ir puoselėtoja, tad sovietai okupavę Lietuvą 1940 m. birželio 15 d., naikindami valstybės pamatus, iš karto ėmėsi žiaurios prievartos prieš Lietuvos katalikų dvasininkiją: 1)

1918 m. Vokietijos diplomatinė gudrybė ir krašto padėtis 1918 m. kovo 23 d. Vokietijos kaizeris Vilhelmas II pripažino Lietuvos nepriklausomybę, bet ne 1918 m. vasario 16-osios akto pagrindu, o pagal 1917 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Tarybos diplomatinį nutarimą, kuriuo

Lietuvos bažnyčių varpų sąšauka, skelbianti atkurtos mūsų valstybės šimtmetį, ‒ ne tik šventės ženklas. Tai ir vertybinis istorijos rodmuo, vertinantis nepaprastai svarbų ir reikšmingą Lietuvos katalikų bažnyčios indėlį į mūsų valstybės atkūrimą, puoselėjimą, o okupavus valstybę – vilties brandinimą ir