Paskelbtas Lietuvoje karantinas pakoregavo daugelio žmonių gyvenimus.
Dažnas klausia, kaip man elgtis, ką daryti? Labai taiklios Martyno Liuterio mintys. Tai ištrauka iš 1527 m. laiško vokiečių kunigui Johannui Hessui, kuris Liuterio paklausė, kaip dvasininkas turėtų elgtis, siaučiant marui. 1527 m. rugpjūtį maras pasiekė ir Vitenbergą, kur Liuteris gyveno, daug žmonių pabėgo gelbėdamiesi. Jam irgi buvo įsakyta išvykti, saugant savo gyvybę, tačiau Liuteris liko, kad galėtų patarnauti tikintiesiems beviltiškoje situacijoje.
„[pirmiausia] aš paprašysiu Dievo pagalbos, kad maloningai mus apsaugotų. Tuomet aš smilkysiu patalpas, kad išvalytų orą, dalinsiuosi medicinos priemonėmis ir pats jas priimsiu. Vengsiu vietų ir žmonių susibūrimų, kur man nėra būtina būti tam, kad nesusiterščiau ir neužkrėsčiau kitų, ir kad dėl savo lengvabūdiškumo nesukelčiau mirčių. O jei Dievas norės mane pasiimti, visur mane Jis atras, bet aš būsiu padaręs viską, kas nuo manęs priklauso, kad netapčiau kaltas dėl savo paties ar kitų žmonių mirties. O jei mano artimui manęs prireiktų, tuomet aš nebandysiu tokių vietų ar žmonių vengti, bet tai darysiu laisva valia. Štai toks yra dievobaimingas tikėjimas, nes jis nedemonstruoja nei kvailos drąsos, nei bando Dievo maloningumą…“
Taigi, visų pirma – malda. Šia proga noriu pakviesti kasdien melstis Europos Sąjungos Vyskupų konferencijų komisijos (COMECE) ir Europos Vyskupų konferencijų tarybos (CCEE) malda:
„Visagali gailestingasis Dieve, mūsų Tėve, pasaulio Kūrėjau, iš meilės mums tu siuntei savo Sūnų į pasaulį kaip mūsų sielų ir kūnų gydytoją, pažvelk į savo vaikus, kurie daugelyje Europos ir pasaulio regionų šiuo sunkiu sumaišties ir nerimo metu gręžiasi į Tave ieškodami stiprybės, išgelbėjimo ir kančių palengvinimo, išgelbėk mus nuo ligos ir baimės, išgydyk mūsų ligonius, paguosk mūsų šeimas, suteik išminties tiems, kurie mus valdo, suteik jėgų ir atlygink gydytojams, slaugytojams ir savanoriams, dovanok amžinąjį gyvenimą mirusiesiems. Neapleisk mūsų šią išbandymų valandą, bet išgelbėk mus nuo viso pikto. To prašome Tave, kuris su Sūnumi ir Šventąja Dvasia gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen. Marija, sveikatos ir vilties Motina, melski už mus!“
Taip pat, jungtis kasdien 20 val., skambant bažnyčių varpams, į šv. Juozapo ir Rožinio maldos tiltą.
Antra – saugoti save ir kitus. Paklusti gydytojams, mokslininkams ir kompetentingoms institucijoms, lyg tai būtų pats Dievas. Net jei nesutinkate su jų sprendimais ar gerai jų nesuprantate, nuolankiai sutikite, kad verta pasikliauti jų žiniomis ir patirtimi. Tai suteiks jums ramią sąžinę ir leis įnešti savo indėlį sprendžiant krizę. (Venkite kontaktų su kitais žmonėmis, būnant lauke laikykitės saugaus atstumo – apie 2 metrus, nešiokite apsaugines kaukes ir vienkartines pirštines, dažnai plaukite rankas, dezinfekuokite jas bei dažnai liečiamus paviršius)
Trečia – gyventi ne baime, bet viltimi. Baimė niekada neateina iš Dievo ir neveda į Dievą. Baimė dažnai teigia visas galimas priežastis, kodėl turėtumėte bijoti. Šios priežastys dažniausiai yra teisingos. Tik nereikia to bijoti. Taip pat ir dabar Viešpats rūpinasi jumis. Patirtis rodo, kad Jis gali rašyti tiesiai ant kreivų žemiškų linijų. Išdrįskit jomis pasitikėti.
Ketvirta – nepamirškite gyventi ir mėgautis gyvenimu. Kad ir kas nutiktų, kiekviena suteikta sekundė yra unikali ir brangi dovana. Koronavirusas nieko negali padaryti, kad tai pakeistų.
Taigi, suprasdami visą susiklosčiusios padėties rimtumą, nuoširdžiai atsiverskime ir sustiprinkime mūsų maldą Viešpačiui Jėzui Kristui bei Jo šventiesiems, kad būtų sustabdytas šios pavojingos ligos plitimas, kuri visame pasaulyje – ir mūsų šalyje – kelia grėsmę daugybės žmonių gyvybei ir sveikatai. Sergėkime proto blaivumą ir maldingą ramybę. Atmeskime visokį nusiminimą, liūdesį ir neviltį. Nepasiduokime panikai ir baimėms, bet vilkimės Dievo valia ir gailestingumu, nes kiekvieno žmogaus gyvenimas yra Jo Dangiškojo Tėvo rankose. Prisiminkime, kad Kristus Evangelijoje dažnai sakė Jį supusiems žmonėms: „Nebijokite!“
Ir tebūna palaiminti Viešpaties akyse gydytojų bei viso medicinos personalo, ir visų, kas jiems padeda šioje pasiaukojančioje tarnystėje, darbai.
kun. Rolandas Bičkauskas