Vasario 15 d., šeštadienį, Jiezne vyko Lietuvos valstybės atkūrimo minėjimas „Tu užgesai, kai laisvė švito“. Pradėjome Jiezno parapijos bažnyčioje malda už žuvusius, gyvybę paaukojusius ant laisvės aukuro. Po to šventė persikėlė prie Jiezno seniūnijos, kur buvo atidengta ir pašventinta atminimo lenta 1919-1920 m. žuvusiems kraštiečiams Jonui Adomaičiui, Kostui Malinauskui, Juozui Matuzevičiui, Antanui Remiškevičiui, Kaziui Stanevičiui, Aleksui Valatkai, Leonui Valatkai. Nuaidėjo Lietuvos kariuomenės, garbės sargybos kuopos karių salvės, svečių kalbos. Visus sušildė ir pasotino skani Šaulių košė ir arbata. Šventę praturtino Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro mėgėjų teatras „Žaltvykslė“ spektakliu „Tėviškės palikimas“ .

Džiugu, kad į Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro bei Jiezno seniūnijos organizuotą šventę susirinko gausus žmonių būrys. Vadinasi, mokam prisiminti ir pagerbti laisvės kalvius. Tačiau gyvenant laisvėje kurti pilietinę visuomenę yra kur kas sudėtingiau nei ją gavus kaip Dievo dovaną Jam per šventes padėkoti. Yra laikas Jam dėkoti, bet dar svarbiau – dėl laisvės įtvirtinimo įsipareigoti kasdien ramiai darbuotis. Jei laisve piktnaudžiaujame, rizikuojame jos vėl netekti. Iš tiesų būti laisvais įmanoma tik tikint Kristumi, mylint savo artimą bei gimtinę. „Iš tiesų, broliai, jūs esate pašaukti laisvei! Tiktai dėl šios laisvės nepataikaukite kūnui, bet stenkitės vieni kitiems su meile tarnauti“ (Gal 5, 13).

Kad Dievo akyse būtume verti Tėvynės laisvės iškovojimų ir tos globos, kuri mus lydėtų per visą gyvenimą, kreipiamės į Jį: „Viešpatie, pirmiausia kiekvienas atsakome už save, todėl tikrieji pokyčiai širdyje ir visuomenėje prasideda nuo asmeninių pastangų… Žinome, kad bet kuris mūsų kilnus poelgis gali sukelti grandininę reakciją ir daryti teigiamą įtaką kitų žmonių sprendimams bei veiksmams. Todėl viską – savo gimtinę, jos žmones, brangius artimuosius, visus jų ir savo reikalus – atiduodame Tau. Laimink kiekvieną mūsų mintį ir iš jos kylantį veiksmą. Padėk bet kokią paiką mintį atmesti jos pasireiškimo užuomazgoje, kad ji sunyktų ir nebegrįžtų. Padaryk mus savo malonių latakais aplinkiniams…“IMGP9553

TU UŽGESAI, KAI LAISVĖ ŠVITO