Ištikimasis Dieve! Mūsų šventojo tikėjimo Išpažinimas skelbia, kad Tu numiręs nusileidai į mirusiųjų buveinę ir išsivedei su savimi į Gyvenimą teisiuosius. Pažvelk maloningai į mūsų mirusius. Tegul teisieji sulaukia Tavo paguodos ir tepasidalija jie su kitais Tavo teisingumu, kurį Tavo gailestingumas teatitraukia nuo silpnųjų, kad jie nepražūtų. Tu, nužudytasis Kaukolės vietoje, kurį mes nužudėme savo įstatymuose, knygose ir menuose, kuris kasdien plūsti krauju mūsų širdžių slapčiausiuose troškimuose, mūsų minčių blyksniuose ir mūsų vaizduotės paveiksluose, nuženk į savo mirties šalį. Gerasis Dieve, gerasis Gyvasis ir miręs Dieve, Tu gi žinai, kaip sunku nenusidėti ten, kur Tavęs nėra. O vis dėlto net savo paties mirtyje Tu Esi. Tavo neturtas neskuba pelenais paversti pasaulio aukso. Tavo ištikimybė neleidžia mūsų neištikimybei tarti paskutinio žodžio. Tavo nukryžiuotas nuogumas apgaubia kekšės nuogumą. Ir netgi žmogžudžiams Tu pažadėjai vietą šalia savęs, jei tik jie sugebės sužadinti gailestį savo nuodėmingose sielose. Gailestingasis Dieve, išmokyk mus gailėtis. Mūsų Viešpatie, paimk į savo Gyvenimą mūsų mirusius. Ir būk gailestingas mums – mirusiems, keliaujantiems per Tavo mirties šalį, apsigaubusiems Tavo vėlės apsiaustu.
Andrius Martinkus